Ndryshimi i fundit: E Premte, 24 Tetor 2014

Pse “asfiksia” e pensioneve rrit borxhin?

10 muaj mė parė
Zėrat qė identifikojnė reformėn e pensioneve me rritjen e moshės, nuk e ēlirojnė skemėn e pensioneve nga asfiksia. Pėrkundrazi, pėrveē falimentimit tė skemės, rrezikojmė edhe dy pasoja tė rėnda: rritjen e borxhit publik dhe ligjėrimin e evazionit kontributiv dhe punės informale.

Fuqizimi i skemės, ul borxhin publik

Fuqizimi i skemės sė pensioneve nuk ėshtė thjesht njė aksion institucional, por ka njė impakt tė ndjeshėm ekonomik dhe financiar. Pėrveē ndikimit nė sistemin e mirėqėnies, njė skemė e shėndoshė mund tė ēlirojė qeverinė nga borxh-marrja. Mungesa e tė ardhurave nga kontributet e detyron qeverinė tė subvencionojė skemėn e pensioneve. Financimi buxhetor pėr skemėn e pensioneve ėshtė i barabartė me defiēitin buxhetor vjetor. 

Sipas Open Data Albania, gjatė periudhės 2006-2010 subvencioni nga buxheti i shtetit pėr skemėn e pensioneve puthuajse u dyfishua, nga 18 miliard nė 34 miliard lekė. Nėse skema e pensioneve do tė mbante vetveten, 330 milion USD e pėrdorur pėr subvencionimin e saj mund tė zbriteshin nga borxhi. Pra, skema e sigurimeve shoqėrore ėshtė njė barrė e rėndė jo vetėm pėr mbrojtjen shoqėrore, por pėr ekonominė e vendit. Gjithashtu, keqmenaxhimi i saj po pengon investimet nė shėrbimet jetike pėr popullsinė. Nėse nuk merren masa urgjente pėr rritjen e numrit tė kontribuesve dhe uljen e evazionit kontributiv, nė vitet qė vijnė Shqipėria do tė harxhojė pėr subvencionimin e pensioneve pothuajse sa shpenzon pėr investimet nė rrugė, shkolla e spitale tė marra sė bashku. Ja, pra, si skema e pensioneve rrit borxhin dhe “grabit” financimet pėr shėrbimet jetike pėr popullsinė. Prandaj reformimi i saj ėshtė nė rendin e ditės.

Pse rritja e moshės nuk ėshtė zgjidhje, por kapitullim i skemės?

Problemi mė i madh qė ka skema jonė e pensioneve ėshtė raporti midis kontribuesve dhe pėrfituesve. Ky raport ėshtė njė gjyle e rėndė pėr tė. Nė fund tė vitit 2012 raporti ishte 1.17 me 1 (651,613 kontribues:554,102 pėrfitues), pra nė kuotėn mė tė ulėt tė historisė njėzetėvjeēare tė skemės. Periudha 2006-2013 ka qenė mė fatkeqja pėr qėndrueshmėrinė e skemės sė pensioneve. Numri i kontribuesve u pakėsua me 80 mijė persona, ndėrsa numri i tė punėsuarve u rrit me 35 mijė persona. Kėto tė dhėna janė mė kokėforte se ēdo lloj apologjie qė mund tė bėhet nga ISSh dhe agjensitė kontribute-mbledhėse.

Kontribues kundrejt tė punėsuarve, 2006-2012

instat

Nga ana tjetėr, reforma  e pensioneve nuk mund tė realizohet e shkėputur nga reforma  e tregut tė punės. Politikat e punėsimit dhe politikat e pensioneve janė dy kolonat bazė tė sistemit tė mirėqėnies. Nuk mund tė reformohet skema e pensioneve, pa u rritur niveli i punėsimit, pa u krijuar vende tė reja pune dhe pa u reduktuar nė mėnyrė tė dukshme informaliteti nė punė. Gabimi qė ėshtė bėrė zakonisht me skemėn e pensioneve ėshtė se janė absolutizuar manovrat brenda saj, ndėrkohė qė barra e vėrtetė e skemės ėshtė numri i vogėl i kontribuesve dhe evazioni kontributiv. Shpesh nė kėtė gabim kanė rėnė edhe institucionet financiare ndėrkombėtare, tė cilat kėrkojnė reformimin e sistemit tė pensioneve, pa reformuar dhe dinamizuar tregun e punės. Dhe pa mundėsuar hapjen e vendeve tė reja tė punės. Si mund tė pranohet qė numri i kontribuesve nė skemėn e pensioneve tė jetė sa gjysma e forcės sė punės, e cila pėrbėhet nga tė punėsuarit dhe tė papunėt. Ku ėshtė e punėsuar gjysma tjetėr qė nuk paguan kontribute? Kėtė nivel informaliteti, qė lexohet qartė jo nga tė dhėna tė klasifikuara, por nga raportet e publikuara tė INSTAT dhe ISSh, mund tė pranohet ose nga padija ose nga papėrgjegjshmėria. Tė dyja janė njėsoj tė rrezikshme pėr sistemin e mirėqėnies. Prandaj, para se tė propozojmė rritjen e moshės sė pensionit, duhet tė luftojmė informalitetin nė tregun e punės, tė zbardhim, pra, punėn e zezė.

Mosha e pensionit nė vende tė tjera

Mosha e daljes nė pension nė Shqipėri ėshtė e lartė, krahasuar me vendet  e tjera tė Evropės. Siē shihet nga tabela e mėposhtme, shumica e vendeve evropiane e kanė moshėn e daljes nė pension pėr burrat nėn 65 vjeē. Vetėm tre vende, Islanda, Irlanda dhe Norvegjia, pėr shkak tė specifikave tė tyre  demografike, e kanė moshėn e daljes nė pension mbi 65 vjeē.



Burrat shqiptarė kanė numrin mė tė ulėt tė viteve tė pėrfitimit tė pensionit nė Europė: 13 vjet.

Ndėrkohė qė totali i periudhės sė pėrfitimit nė BE nė vitin 2013 ishte 19.4 vjet. Numrin mė tė vogėl tė viteve pėr burrat e ka Bullgaria (14 vjet) dhe mė tė lartin Franca (19.3 vjet). Nėse rritet mosha, numri i  viteve tė pensionit pėr burrat shqiptarė ulet nė 11 vjet, pra  afėrsisht nė gjysmėn e mesatares europiane. Edhe ky tregues flet qartė qė rritja e moshės sė daljes nė pension nuk ėshtė reformim, por pranim i dėshtimit. Pra, meqė nuk rrisim dot numrin e kontribuesve, atėherė tė ulim numrin e pėrfituesve. Thėnė troē, kjo alternativė ėshtė kapitullim  para informalitetit nė ekonomi dhe nė tregun e punės.





Multimedia: Gazeta Dita
Kategoria e medias: Shtyp i shkruar
Datė publikimi: 06/01/2013
Titulli i publikimit: Pse “asfiksia” e pensioneve rrit borxhin?
Pėrshkrim i publikimit: Zėrat qė identifikojnė reformėn e pensioneve me rritjen e moshės, nuk e ēlirojnė skemėn e pensioneve nga asfiksia. Pėrkundrazi, pėrveē falimentimit tė skemės, rrezikojmė edhe dy pasoja tė rėnda: rritjen e borxhit publik dhe ligjėrimin e evazionit kontributiv dhe punės informale.
Download: Array
Kliko kėtu pėr tė lexuar artikullin tek media qė e ka publikuar
Dataset-et nė format excel :
    Dataset-et nė format XML, N3 :