Ndryshimi i fundit: E Hėnė, 02 Dhjetor 2019

Minoritetet etnike nė Shqipėri

7 vite mė parė
share()?>
Open Data Albania ka bėrė njė hulumtim mbi popullatėn e minoriteteve kombėtare dhe kulturore nė Shqipėri. Tė dhėnat statistikore pėr minoritetet janė mbledhur nga disa burime, pėrgjithėsisht publikime tė Institutit tė Statistikave, Drejtorisė sė Statistikės, apo raportime tė ndryshme ligjore tė Qeverisė Shqiptare.

Hyrje: Shqipėria njeh aktualisht dy lloje minoritetesh, minoritete etnike kombėtare dhe minoritete kulturore dhe gjuhėsore. Njohja e minoriteteve ka qenė njė proces qė ka evoluar me kalimin e kohės. Mbledhja e tė dhėnave pėr ekzistencėn e tyre, metodologjia e mbledhjes sė kėtyre tė dhėnave apo vetė koncepti i tė qenit minoritar ka qenė gjithashtu nė evoluim.

Pėrkufizimi ligjor: Kombėsia joshqiptare njihet si e tillė nga shteti shqiptar nėse ėshtė e regjistruar nė regjistrat e gjendjes civile. Tė dhėnat pėr kėtė regjistėr janė grumbulluar fillimisht me census. Nė censuse janė mbledhur veēanėrisht tė dhėnat pėr minoritetin grek dhe mė rrallė pėr minoritetin arumun.

Nė vitin 2011, censusi i pėrgjithshėm i popullatės dhe banesave mblodhi tė dhėna pėr tė gjitha minoritetet nė Shqipėri, por metodologjia e mbledhjes sė kėtyre tė dhėnave, ėshtė e ndryshme dhe rrjedhimisht ato nuk janė tė krahasueshme me tė dhėnat e mbledhura mė parė.

Kombėsia e pėrfituar nga lindja: Shqipėria pranoi tė njohė si nėnshtetas tė vet popullsinė me kombėsi greke me njė deklaratė para Lidhjes sė Kombeve nė vitin 1921 ku njihej barazia e shtetasve shqiptarė para ligjit pavarėsisht lindjes, kombėsisė, gjuhės, racės apo fesė.

Neni 3 i Deklaratės sė firmosur nga Fan Noli thotė se “banorėt qė jetojnė nė Shqipėri qė para luftės, sė bashku me gratė dhe fėmijėt e tyre nėn tetėmbėdhjetė vjeē, duhet tė bėhen shtetas shqiptar brenda dy vitesh nga data e kėsaj deklarate nė rast se ata dėshirojnė tė bėjnė njė aplikim pėr kėtė gjė.”

Deklarata bėn tė qartė nė mėnyrė eksplicite se banorėt qė jetojnė nė Shqipėri dhe qė kanė njė kombėsi tė ndryshme nga kombėsia shqiptare, kishin njė afat dyvjeēar pėr t’u deklaruar nėnshtetas shqiptar me kombėsi tjetėr. Legjislacioni shqiptar nuk e njeh tė drejtėn e ndryshimit tė kombėsisė sė regjistruar fillimisht sipas deklaratės sė Lidhjes sė Kombeve me vullnet tė lirė.

Ligji Nr. 10 129, datė 11.5.2009 Pėr Gjendjen Civile, neni 58 thotė:

1. Fėmija merr kombėsinė e prindėrve me kombėsi tė njėjtė, tė dokumentuar nė Regjistrin Kombėtar tė Gjendjes Civile. Kjo kombėsi nuk mund tė ndryshohet, pėrveē rasteve, kur, sipas ligjit, vėrtetohet pasaktėsia e kombėsisė sė prindėrve, ose kur ka njė vendim gjyqėsor tė formės sė prerė, pėr ndryshimin e atėsisė apo tė amėsisė.

Bazuar mbi parimin e pandryshueshmėrisė sė kombėsisė janė grumbulluar tė dhėna mbi minoritetet e ndryshme nė censuset e mėparshme tė kryera nė Shqipėri. Nė tė gjitha kėto raste, tė dhėnat e regjistrit kombėtar tė gjendjes civile janė pėrdorur pėr tė pėrpiluar statistikat mbi kombėsinė.

Vetėdeklarimi: Ndryshe nga ky parim, nė Censusin e Pėrgjithshėm tė Popullsisė dhe Banesave tė vitit 2011, shqiptarėt u vunė pėrballė pyetjes pėr “pėrkatėsinė etnike dhe kulturore” dhe u lejuan tė vetėdeklarohen sipas vullnetit tė tyre tė lirė dhe pa lidhje me statusin e tyre tė shėnuar nė Regjistrin e Gjendjes Civile. Nė kėtė mėnyrė, Shqipėria kapėrceu detyrimet qė i lindėn nga Deklarata para Lidhjes sė Kombeve tė vitit 1921. Por informacioni i mbledhur nga Censusi 2011 nuk ka efekte ligjore.

Statistikat e disponueshme

Tė dhėnat e publikuara nga qeveria shqiptare i referohen burimeve zyrtare statistikore si dhe perceptimeve ose vlerėsimeve tė ndryshme. Pėr minoritetin grek ekzistojnė tė dhėna mė tė detajuara ndėrsa pėr minoritetet e tjera tė dhėnat janė mė tė rralla ose mungojnė tėrėsisht.

Shqipėria i ka deklaruar tė dhėnat mbi minoritetet nė raporte tė njėpasnjėshme tė qeverisė nė kuadėr tė Artikullit 25, paragrafi 1 i Konventės Kuadėr tė Kėshillit tė Europės pėr Mbrojtjen e Minoriteteve Kombėtare, si dhe i ka publikuar disa nga kėto raporte nė Fletoren Zyrtare .

Minoritetet, vėshtrim i pėrgjithshėm

Shqipėria i raportoi minoritetet kombėtare sipas censuseve 44,570 vetė mė 1960, 54,687 vetė mė 1979 dhe 64,816 vetė nė vitin 1989. Shumica dėrrmuese e minoritetit tė regjistruar gjatė kėsaj kohe ka qenė minoriteti grek.

Pėrqindja e minoriteteve kombėtare nė popullsinė e pėrgjithshme tė Shqipėrisė mes viteve 1960 dhe 1989 ka rėnė gradualisht nga 2.7 pėr qind nė 1.9 pėr qind. Minorancat kombėtare kanė njohur njė normė rritjeje dy herė mė tė vogėl se sa popullata e vendit nė tėrėsi. Kėshtu, mes viteve 1960 dhe 1989, popullata minoritare u rrit me 45 pėr qind ndėrsa popullata e Shqipėrisė nė tėrėsi u rrit me 97 pėr qind.


*Tė dhėnat e vitit 2011 pėrfshijnė minoritetet Rome, Egjiptiane, etj, tė cilat nė censuset e mėparshme nuk qenė pėrfshirė
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Ėshtė e vėshtirė tė spekulohet pėr arsyet e rritjes mė tė ngadaltė tė popullsisė minoritare gjatė kėsaj periudhe. Hipoteza tė mundshme janė: prirja pėr tė regjistruar fėmijėt me kombėsi shqiptare nė rastin e martesave mikse apo dallime nė normėn e jetėgjatėsisė apo tė lindshmėrisė.


*Tė dhėnat e vitit 2011 pėrfshijnė minoritetet Rome, Egjiptiane, etj, tė cilat nė censuset e mėparshme nuk qenė pėrfshirė
Komentet dhe pėrpunimi: ODA

Nė vitin 2011, minoritetet etnike dhe kombėtare rezultuan 52,700 vetė ose 1.9 pėr qind e popullsisė. Krahasimi mes vitit 1989 dhe 2011 nuk ėshtė i mundur pasi metoda e matjes ėshtė e ndryshme dhe koncepti “minoritet” mė 2011 ėshtė zgjeruar pėr tė pėrfshirė bashkėsi qė mė 1989 nuk njiheshin si minoritete, pėrfshirė maqedonasit, arumunėt, romėt, egjiptianėt etj.


Burimi: Census 2011
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Minoriteti grek

Shteti shqiptar ka raportuar se minoriteti grek qe 58,758 vetė mė 1989, 1.8 pėr qind e popullsisė, e nxjerrė kjo sipas kombėsisė sė shėnuar nė Regjistrin Civil ndėrsa sipas vetėdeklarimeve, mė 2011, shqiptarėt me kombėsi greke rezultuan 24,242 vetė, 0.9 pėr qind e popullsisė.


Burimi: Census
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Nė vitin 1989, Grekėt qenė tė pranishėm nė tė gjithė territorin e vendit, por numri mė i madh i tyre qe nė Sarandė dhe Delvinė (36,531 vetė) si dhe nė Gjirokastėr, (19,921 vetė). Nė Sarandė dhe Delvinė, ata pėrbėnin mė 1989 afėrsisht 40 pėr qind tė popullsisė ndėrsa nė Gjirokastėr pėrbėnin 30 pėr qind. Nė zona tė tjera tė vendit, popullata greke qe e kufizuar nė pak dhjetėra apo qindra vetė.


Burimi: Censusi i vitit 1989, Publikim i Drejtorisė sė Statistikave, raportuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme, raporti I Parė I Dorėzuar nga Republika e Shqipėrisė nė kuadėr tė Artikullit 25, paragrafi 1 I Konventės Kuadėr tė Kėshillit tė Europės pėr Mbrojtjen e Minoriteteve Kombėtare, 2001  
Komentet dhe pėrpunimi: ODA        

Minoriteti rom

Shqipėria nuk i ka numėruar kurrė anėtarėt e minoritetit rom me pėrjashtim tė vetėdeklarimit tė vitit 2011, por qeveria shqiptare nė strategjinė pėr pėrmirėsimin e kushteve tė minoritetit rom, miratuar nė vitin 2003, citon burime tė ndryshme pėr tė vlerėsuar popullatėn rome mes 60 mijė dhe 120 mijė vetė .

Por censusi i vitit 2011 identifikoi gjithsej 8,301 romė nė tė gjithė vendin.
 
Minoriteti arumun

Shqipėria ka raportuar shifra pėr popullatėn arumune nė vitet 1950, 1955 dhe 2011. Popullata e tyre qe 2,381 vetė mė 1950 dhe u rrit nė 8,266 vetė mė 2011, me njė normė rritjeje prej 247 pėr qind, e pėrafėrt kjo me normėn e pėrgjithshme tė rritjes sė popullsisė nė vend.


Burimi: Censusi i vitit 1989, Publikim i Drejtorisė sė Statistikave, raportuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme, raporti i Parė i Dorėzuar nga Republika e Shqipėrisė nė kuadėr tė Artikullit 25, paragrafi 1 I Konventės Kuadėr tė Kėshillit tė Europės pėr Mbrojtjen e Minoriteteve Kombėtare, 2001
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Minorancat e tjera

Nė Shqipėri, nė vitin 2011 u raportuan tė vetėdeklaruar me kombėsi maqedonase 5,512 vetė, malazeze, 366 vetė dhe egjiptiane, 3,368 vetė. Pėr kėto minoranca nuk disponohen tė dhėna tė mėparshme.


Burimi: Censusi i vitit 1989, Publikim i Drejtorisė sė Statistikave, raportuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme, raporti i Parė i Dorėzuar nga Republika e Shqipėrisė nė kuadėr tė Artikullit 25, paragrafi 1 I Konventės Kuadėr tė Kėshillit tė Europės pėr Mbrojtjen e Minoriteteve Kombėtare, 2001   
Komentet dhe pėrpunimi: ODA               

Deklarata e plotė mund tė lexohet nė: http://ungarisches-institut.de/dokumente/pdf/19211002-1.pdf aksesuar mė 31 janar 2013

http://80.78.70.231/pls/kuv/f?p=201:Ligj:10129:11.05.2009 aksesuar mė 25 janar 2013


Raporti i parė gjendet nė adresėn:

http://www.mfa.gov.al/dokumenta/raporti%20i%20pare%20(ang).pdf  Aksesuar mė 31 janar 2013.

http://80.78.70.231/pls/kuv/f?p=201:Vendim%20i%20KM:633:18.09.2003 Aksesuar mė 26 janar 2013




Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Gjergj Erebara