Ndryshimi i fundit: E Hėnė, 15 Prill 2019

Popullsia nė Shtetin Shqiptar 1870-2011

7 vite mė parė
share()?>
Open Data Albania ka realizuar njė hulumtim mbi popullsinė nė territorin e shtetit shqiptar. Tė dhėnat datojnė nga shekulli XIX pėrkatėsisht viti 1870, vit pėr tė cilin deklarohet treguesi statistikor mė i hershėm, pėr tė vijuar deri nė vitin 2011 me realizimin e censusit tė fundit zyrtar nė Republikėn  e Shqipėrisė.

Tė dhėnat mbi popullsinė 1870 – 2011 bazohen nė vlerėsime tė Angus Maddison 1926 – 2010, njė historian ekonomie i njohur pėr grumbullimin dhe pėrpunimin e tė dhėnave historike mbi popullsinė dhe ekonominė; nė  vjetarė statistikorė tė Ministrisė sė Brendshme dhe tė Komisionit tė Planit tė Shtetit; si  dhe nė publikime tė Institutit tė Statistikave.

Me popullsi do tė kuptojmė numrin e banorėve me banim tė pėrhershėm nė territorin e shtetit shqiptar nė kohėn kur ėshtė kryer censusi. Densiteti ėshtė numri i popullsisė pjesėtuar pėr sipėrfaqen nė kilometra katrorė. Sipėrfaqja e Shqipėrisė nė vitet 30 vlerėsohej nė 27 538 kilometra katrore. Me matjet e reja tė kryera mė vonė rezultoi se sipėrfaqja ėshtė 28 748 kilometra katrore.

Pėr efekt tė llogaritjes sė densitetit tė popullsisė, nė kėtė rast ėshtė marrė matja e sotme, edhe pėr densitetin e viteve 30. Rritja mesatare vjetore e popullsisė ėshtė diferenca mes logaritmit tė vitit tė fundit me logaritmin e vitit tė parė pjesėtuar pėr numrin e viteve.

Territor i shteti shqiptar ėshtė konsideruar territori i shtetit aktual Republika e Shqipėrisė.

Besueshmėria e tė dhėnave

Agnus Maddison ėshtė njė historian ekonomike i mirėnjohur pėr krijimin e serive kohore tė vlefshme pėr krahasim nė hapėsirė dhe kohė. Tė dhėnave tė tij u referohen shumė ekonomistė tė zhvillimit, si njė burim unik tė dhėnash tė vlefshme pėr krahasimin nė periudha tė gjata kohore tė shteteve tė ndryshme, sipėrfaqja e tė cilave ka ndryshuar me kalimin e kohės. Tė dhėnat pėr popullsinė dhe ekonominė nė shtetin shqiptar pėr periudhėn 1870-1913, janė marrė nga databaza e Maddison si burimi i vetėm i informacionit. Vlerėsimet e tij janė bazuar edhe hulumtime tė regjistrave tė Perandorisė Otomane.

Ndėrkohė, regjistri civil, filloi tė krijohet pas Kongresit tė Lushnjės mė 1921. Qeveria krijoi njė sistem administrativ kombėtar pėr tė regjistruar “ndodhina amzore” , ku shėnoheshin lindjet, vdekjet, martesat, divorcet dhe shpėrnguljet. Nė ato kohė, personat pėrgjegjės pėr raportimet e kėtyre ngjarjeve, ishin subjekt i njė takse, gjė qė qe njė nga faktorėt e mosraportimeve.

Censusi i parė tėrėsor u realizua nė vitin 1923. Teki Selenica, ishte njė punonjės me titullin inspektor i Ministrisė sė Brendshme. Ai hartoi dhe publikoi disa libra shumė tė ēmuara me tė dhėna qoftė statistikore, qoftė historike gjatė viteve “30. Raportimet e tij pėrmbajnė tė dhėna tė detajuara pėr Shqipėrinė, pėrfshirė tė dhėna socio-ekonomike, demografike, tė dhėna mbi funksionimin e shtetit dhe tė dhėna mbi kriminologjinė.

Ai e raportoi popullatėn e vitit 1923 prej 814,380 vetash. Selenica mendonte se nė fakt censusi i vitit 1923 kishte lėnė pa regjistruar njė numėr tė konsiderueshėm banorėsh dhe argumenton se popullsia duhet tė ketė qenė mė e madhe. Densiteti i popullsisė mė 1923 rezulton tė ketė qenė 28.4 banorė pėr kilometėr katror.

Nė censusin e vitit 1930 organizuar nga qeveria e Mbretėrisė Shqiptare, popullsia rezultoi 1 003 097 banorė, me rritje mesatare vjetore prej 2.9 pėr qind nė vit pėr periudhėn shtatėvjeēare 1923-1930. Kjo mund tė konsiderohet si shumė e lartė pėr kohėn dhe ka gjasa qė reflekton pasaktėsitė e censusit tė vitit 1923.  Tė dhėnat e vitit 1938 pasqyrojnė mesataren vjetore tė llogaritur mbi tė dhėnat e regjistrit civil (jo census).  Pėr vitin 1942, autoritetet e Italisė fashiste e raportojnė popullatėn e Shqipėrisė 1 128 143 vetė shifėr gjithashtu e vlerėsuar nga regjistrat.


Burime: Groningen Growth and Development Center http://www.rug.nl/research/ggdc/databases Accessed on 14 January 2013
T. Selenica Shqipria mė 1927, L’albanie en 1927 Tiranė, Shtypshkonja “Tirana” 1928
Republika Popullore e Shqipėrisė, Drejtoria e Statistikės Vjetari Statistikor i R.P.SH 1965.
Orjan Sjoberg Rural Change and Development in Albania Westview Press 1991, Oxford
Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė, Komisioni i Planit tė Shtetit, Drejtoria e Statistikės. Vjetari Statistikor i Vitit 1986 Tiranė, 1986
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Nė censusin e kryer mė 30 shtator 1945 nga qeveria e dalė nga lufta, popullata u raportua 1,12 milionė banorė dhe norma e rritjes nė krahasim me vitin 1930, rezulton njė rritje mesatare vjetore prej 0.75 pėr qind. Popullata filloi tė rritet me shpejtėsi nė vitet 1950 dhe ritmi i rritjes shėnoi kulmin gjatė pesėvjeēarit 1955-1960, me mesatare prej 3.1 pėr qind nė vit, njė nga mė tė lartat nė botė. Rritmi i rritjes sė popullsisė nga censusi nė census rezulton i ngadalėsuar nė dekadat e mėvonshme, duke shėnuar ritmin vjetor prej 2.11 pėr qind nė dekadėn 1979-1989.


Burime: Groningen Growth and Development Center http://www.rug.nl/research/ggdc/databases Accessed on 14 January 2013
T. Selenica Shqipria mė 1927, L’albanie en 1927 Tiranė, Shtypshkonja “Tirana” 1928
Republika Popullore e Shqipėrisė, Drejtoria e Statistikės Vjetari Statistikor i R.P.SH 1965.
Orjan Sjoberg Rural Change and Development in Albania Westview Press 1991, Oxford
Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė, Komisioni i Planit tė Shtetit, Drejtoria e Statistikės. Vjetari Statistikor i Vitit 1986 Tiranė, 1986
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Shqipėria rezulton ta ketė arritur kulmin historik sa i pėrket numrit tė popullsisė mė 1991, pas sė cilit popullata erdhi nė rėnie si pasojė e emigrimit masiv. Gjatė dekadės sė parė pas rėnies sė komunizmit, popullata u reduktua me 0.35 pėr qind nė vit, ndėrsa nė dekadėn e dytė, 2001-2011, ritmi i rėnies u pėrshpejtua nė 0.92 pėr qind nė vit. Nė total, gjatė njėzetedy viteve tė fundit, popullata ka rėnė me 0.6 pėr qind nė vit. Nė rast se tendenca me rėnie 0.9 pėr qind nė vit, siē ka qenė nė periudhėn 2001-2011 vijon, nė fund tė kėsaj dekade, popullata e Shqipėrisė do tė jetė rreth 2.5 milionė banorė.


Burime: Groningen Growth and Development Center http://www.rug.nl/research/ggdc/databases Accessed on 14 January 2013
T. Selenica Shqipria mė 1927, L’albanie en 1927 Tiranė, Shtypshkonja “Tirana” 1928
Republika Popullore e Shqipėrisė, Drejtoria e Statistikės Vjetari Statistikor i R.P.SH 1965.
Orjan Sjoberg Rural Change and Development in Albania Westview Press 1991, Oxford
Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė, Komisioni i Planit tė Shtetit, Drejtoria e Statistikės. Vjetari Statistikor i Vitit 1986 Tiranė, 1986
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Fakte kryesore

Popullsia e Shqipėrisė njohu rritjen mė tė shpejtė nė periudhėn 1945-1972, gjatė sė cilės u dyfishua brenda 22 vjetėsh.

Numri mė i madh i popullsisė banuese nė Shqipėri rezulton nė vitin 1991 me rreth 3.2 milionė banorė.

Popullsia nė vitin 2011 qe 2.8 milionė banorė, mė e ulėta e shėnuar qė nga viti 1983.

Gjatė periudhės 1923-1989 popullata banuese ėshtė rritur me 2.9 herė, ose 290 pėr qind.

Gjatė periudhės 1989-2011, popullata ka rėnė me 12.5 pėr qind.

Nė Shqipėri janė realizuar deri mė sot 11 censuse.

Bibliografia

Groningen Growth and Development Center http://www.rug.nl/research/ggdc/databases Accessed on 14 January 2013

T. Selenica Shqipria mė 1927, L’albanie en 1927 Tiranė, Shtypshkonja “Tirana” 1928

Republika Popullore e Shqipėrisė, Drejtoria e Statistikės Vjetari Statistikor i R.P.SH 1965.

Orjan Sjoberg Rural Change and Development in Albania Westview Press 1991, Oxford

Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė, Komisioni i Planit tė Shtetit, Drejtoria e Statistikės. Vjetari Statistikor i Vitit 1986 Tiranė, 1986




Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Gjergj Erebara