Ndryshimi i fundit: E Mėrkurė, 29 Tetor 2014

Indikatorėt e kualifikimit tė pedagogėve dhe punėsueshmėrisė nė Renditjen e Universiteteve

3 vite mė parė
Pėrtej kritikave lidhur me Sistemin e Renditjes sė universiteteve, pėrfundimet e kėtij procesi tėrheqin vėmendjen mbi disa cėshtje shumė interesante. E para, nėse merret nė shqyrtim treguesi i stafit pedagogjik, i cilėsuar si njė ndėr mė tė rėndėsishmit, do tė vihet re se nė tre degėt e vlerėsuara (ekonomi, drejtėsi, infermieri) , 40% e rasteve rezultojnė me staf pedagogjik tė nivelit tė ulėt. Pra, IAL-tė pjesėmarrėse nė Renditje nė mė tė shumtėn e rasteve nuk plotėsojnė kriteret pėr staf pedagogjik tė pėrgatitur ose tė paktėn nė standart tė pranueshėm.

Tė dhėnat: Ministria e Arsimit dhe Shkencės
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Njė thellim i mėtejshėm nė IAL-tė me numrin mė tė lartė tė rasteve me tregues kualifikimi tė pedagogėve nė grupin e poshtėm, na lejon tė shikojmė se disa prej universitetet publike nuk janė tė pozicionuara shumė mirė, duke thyer mitin e cilėsisė nė universitetet publike.

Universitete si “Ismail Qemali” apo “Aleksandėr Moisiu”  nė tė gjitha degėt ku ato kanė marrė pjesė nė vlerėsim,  janė renditur nė grupin e fundit. Mė mirė janė klasifikuar universitetet “Luigj Gurakuqi”, Shkodėr dhe “Eqrem Cabej”, Gjirokastėr.

Tė dhėnat: Ministria e Arsimit dhe Shkencės
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Ky fakt duhet tė ngrė alarmin por edhe tė shėrbejė pėr reflektim nė Ministrinė e Arsimit lidhur me  tė ardhmen e kėtyre institucioneve, sidomos pėr ato universitete qė e kanė edhe cilėsinė e mėsimdhėnies nė grupin e poshtėm.

Treguesi i dytė qė ka shumė rėndėsi nė pėrzgjedhjen midis IAL-ve ėshtė treguesi i punėsueshmėrisė, pasi punėzėnia ėshtė edhe njė ndėr arsyet kryesore tė ndjekjes sė arsimit tė lartė. Ky tregues ndėrthur sė pari perceptimin e tė diplomuarit se sa kurset dhe programet e zhvilluara do tė ndikojnė nė punėsimin e tij dhe sė dyti, perpceptimin e punėdhėnėsit se sa i pėrgatitur ėshtė njė i diplomuar pranė njė IAL-je tė caktuar, por duke pėrfshirė kėtu edhe aftėsitė individuale tė tij. Duke shqyrtuar burimet e tė dhėnave pėr Sistemin e Renditjes, vihet re se pyetėsori i studentėve ka qenė burimi i vetėm pėr tė dhėnat e kėtij treguesi. Nė asnjė rast nuk janė pyetur studentėt e diplomuar mė parė mbi perceptimin qė kishte tregu pėr ta, koha brenda tė cilės ata u punėsuan dhe akoma mė tej, perceptimi i punėdhėnėsit ėshtė lėnė tėrėsisht jashtė shqyrtimi. Vetvetiu kjo vendos nė pikėpyetje rėndėsinė e kėtij indikatori.

Nga ana tjetėr, kjo shpjegon pse nė pjesėn mė tė madhe, treguesi i punėsueshmėrisė i pėrket grupit tė mesėm. Fundja studentėt po shkollohen me idenė se shkolllimi ua rrit mundėsitė pėr punėsim, ndaj edhe pritshmėria ėshtė e lartė.

Tė dhėnat: Ministria e Arsimit dhe Shkencės
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Nė degėn e ekonomikut, vetėm 3 IAL janė pozicionuar nė grupin e poshtėm, 2 prej tė cilėve janė universitete publik (“Ismail Qemali, Vlore” dhe “Fan.S.Noli, Korce”). Drejtėsia dhe Infermieria kanė vetėm nga njė IAL nė grupin e poshtėm, dhe universiteti “Ismail Qemali, Vlore” shfaqet edhe nė kėtė rast, nė degėn e drejtėsisė.
Treguesi i punėsueshmėrisė nė pėrqindje pėr degėt Ekonomik, Drejtėsi dhe Infermieri paraqitet:

Tė dhėnat: Ministria e Arsimit dhe Shkencės
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Ajo qė mund tė thuhet nė fund tė procesit tė renditjes ėshtė qė pavarėsisht kritikave pėr metodologjinė e pėrdorur, lidhur me mbledhjen e tė dhėnave dhe pėrpunimin e tyre, IAL-tė tė cilat ishin pjesėmarrėse nė proces duhet ta shfrytėzojnė kėtė rast pėr tė vendosur objektiva tė qarta pėr pėrmirėsimin e treguesve tė tyre. Gjithashtu, Ministria e Arsimit duhet tė rishqyrtojė me kujdes frytshmėrinė e disa programeve tė universiteteve publike nėpėr rrethe.





Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: M.Sc. Blerta Zilja