Ndryshimi i fundit: E Premte, 21 Nėntor 2014

Kursi i Kėmbimit Lek/Euro

3 vite mė parė

Open Data Albania ka kryer njė hulumtim mbi kursin e kėmbimit tė Lekut kundrejt Euros. Raporti bazohet nė tė dhėnat e kursit tė kėmbimit tė Bankės sė Shqipėrisė.


Euro ėshtė monedha e pėrbashkėt evropiane, e cila u konceptua nė traktatin e Mastricht-it nė 1992. Edhe pse monedha filloi tė pėrdorej nė formė jofizike nga 1 janari 1999 (ēeqe, llogari bankare), kartmonedhat dhe monedhat e para u futėn nė qarkullim nė 1 janar 2002.


Duke filluar nga viti 2001, vlera e monedhės Euro kundrejt Lekut ka ndryshuar sipas grafikut tė mėposhtėm:

Burimi: Banka e Shqipėrisė
Komentet dhe Analiza: ODA


Gjatė gjysmės sė parė tė muajit qershor 2011, kursi mesatar i kėmbimit ishte 142.54 Lek/Eur, krahasuar me 138.65 Lek/Eur gjatė muajit janar, duke treguar njė vlerėsim tė monedhės evropiane me 2.8% nga fillimi i vitit.

Vlerėsimi i Euros nė fund tė gjysmės sė parė tė vitit ėshtė njė fenomen thuajse i ri pėr Shqipėrinė. Nė 10 vitet e fundit, kjo gjė ka ndodhur vetem 2 herė, gjatė vitit 2002 (kur Euro ėshtė vlerėsuar me 10.2% nga janari nė qershor) dhe 2009 (kur Euro ėshtė vlerėsuar me 4.2%). Duke qėnė se viti 2002 ėshtė edhe viti i futjes nė qarkullim tė monedhave tė para tė Euros dhe kėmbimi pėrfundimtar i monedhave tė vendeve anėtare tė Eurozonės, ky vit nuk ėshtė i pėrshtatshėm tė krahasohet me vitet e tjera pėr shkak tė veēantisė tė tij. Pėr kėtė arsye mund tė thuhet se fenomeni i vlerėsimit tė Euros gjatė kėsaj periudhe tė vitit nuk ėshtė normal, dhe duhet tė vazhdohet me analizėn e arsyeve tė kėtij vlerėsimi.

Kursi i kėmbimit ėshtė ēmimi i monedhės sė huaj kundrejt monedhė vendase, e pėr pasojė si gjithė ēmimet e tjera pėrcaktohet nga pėrputhja e kėrkesės me ofertėn nė treg. Faktorėt qė kanė ndikuar ofertėn dhe kėrkesėn nė treg tė Euros janė tė shumtė dhe si mė tė rėndėsishėm mund tė pėrmenden:


  • Ekzistenca e shumė filialeve tė shoqėrive tė huaja (kryesisht evropiane) rrit nevojėn e tyre pėr tė kthyer fitimet nė Euro pėr t’ja transferuar shoqėrive mėmė;

  • Huamarrja nė Euro pėr blerjen e pasurive tė paluajtshme nga individėt;

  • Rreth 64% e importeve kryhen nga vendet e Bashkimit Evropian , e pėr pasojė kėrkesa pėr monedhėn Euro ėshtė e lartė nė sektorin tregtar;

  • Liberalizimi i vizave ka shtuar kėrkesėn e individėve pėr tė kryer pushime ose blerje produktesh jashtė shtetit, kryesisht nė vendet e Evropės;

  • Liberalizimi i vizave ka shtuar numrin e individėve qė vizitojnė tė afėrmit emigrantė, duke ulur edhe numrin e emigrantėve qė kthehen nė Shqipėri gjatė tė njėjtės periudhė, gjė qė ul ofertėn e Euros nė treg gjatė muajve tė verės krahasuar me vitet e mėparshme;

  • Situata politike nė Shqipėri dhe ngjarjet e ndryshme qė kanė ndodhur gjatė kėsaj periudhe kanė larguar investitorėt e huaj, qė ul kėrkesėn pėr monedhėn vendase;

  • Perspektiva, edhe pse e largėt e adoptimit tė Euros pėr Shqipėrinė;

  • Monedha Euro ėshtė forcuar edhe ndaj monedhave tė tjera gjatė kėsaj periudhe. Gjatė vitit 2011, Euro ėshtė vlerėsuar me 5.6% kundrejt monedhės amerikane Usd.


Tė gjithė faktorė e sipėrpėrmendur, tregojnė pėr njė trend tė qartė rritės tė Euros kundrejt Lekut, trend qė nė mungesė tė verifikimit tė ndonjė situate tė brendshme (zgjidhja e situatės politike, rritja e prodhimit vendas dhe eksportit, rritja e numrit tė turistėve), ose tė jashtme (si thellimi i krizės sė borxhit evropian ose rėnia pėrsėri nė recesion tė Eurozonės) nuk ka arsye tė ndryshojė.






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: RE