Ndryshimi i fundit: E Premte, 24 Tetor 2014

Mbetjet e ngurta ndėr vite

3 vite mė parė

Vėshtrim i pėrgjithėm

Menaxhimi i mbetjeve ėshtė njė ndėr problemet mė tė prehta dhe akute. Rritja e vazhdueshme e konsumit, zhvendosjet e popullsisė dhe zhvillimi ekonomik, tė pashoqėruara me njė administrim tė kujdesshėm tė mbetjeve, i kanė kthyer ato nė njė burim tė ndotjes sė ambientit dhe tė sėmundjeve.

Nė Shqipėri, njė pjesė fare e vogėl e mbetjeve riciklohen, shumė pak groposen dhe nė tė shumtėn e rasteve depozitohen nė zona tė caktuara dhe digjen. Kjo sjell njė ndotje tė lartė tė ajrit qė thithin cdo ditė qytetarėt shqiptarė. Situata pėrkeqėsohet akoma mė shumė po tė shtohet fakti se mbetjet e rrezikshme tė sektorit industrial depozitohen nė tė njėjtat vende me mbetjet urbane tė bashkive duke u trajtuar nė tė njėjtėn mėnyrė. Po kėtė fat kanė edhe mbetjet spitalore. Ato duhen asgjesuar nė kushte totalisht tė kontrolluara pasi pėrmbajnė kimikate shumė tė rrezikshme pėr jetėn e njeriut. Por i vetmi spital qė gėzon njė makineri pėr asgjesimin e mbetjeve spitalore, e qė punon me kohė tė pjesshme, ėshtė spitali “Nėnė Tereza”( Raporti 2009 i MInistrisė sė Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave, faqe 123).

Administrimi i mbetjeve ėshtė pėrgjegjėsi e drejtpėrdrejtė e pushtetit lokal. Rritja e lartė e popullsisė urbane nė vitet e fundit, e ka kthyer menaxhimin e mbetjeve njė sfidė tė vėrtetė pėr cdo qytet. Problemi kryesor qėndron nė faktin se nuk bėhet njė ndarje e tyre qė nė momentin fillestar. Ky fakt e vėshtirėson dhe e bėn gati tė pamundur riciklimin. Aktualisht, asnjė bashki e komunė nė vend nuk bėn ndarje tė mbetjeve. Tė gjitha plehrat, depozitohen nėpėr zona tė caktuara, tė cilat nuk plotėsojnė kushtet e duhura inxhinjerike pėr mbrojtjen e ambientit dhe janė subjekt i zjarreve tė shpeshta. Gazrat e tymrat qė clirohen prej tyre, jo vetėm ndotin ajrin, por helmojnė edhe tokėn si dhe ujėrat mbi e nėntokėsore qė rrjedhin pranė kėtyre vend-depozitimeve. As pėr trajtimin e kėtyre ujrave nuk ka politikė.

Situata ėshtė jo mė pak alarmante nėpėr komuna. Mbeturinat depozitohen nė zona tė pacaktura, zakonisht pranė lumenjve apo buzė rruge. Nė tė shumtėn e rasteve ato digjen ose akoma mė keq, dekompozohen, duke u kthyer nė vatra infeksioni.

Mbetjet urbane dhe inerte

Sic mund tė shikohet edhe nga grafiku, ka njė trend nė rritje tė mbetjeve totale tė gjeneruara nga viti nė vit. Mbetjet urbane kanė qenė nė rritje tė vazhdueshme, mesatarisht 17% nė vit. Viti 2005, ka pasur rritjen mė tė madhe, me rreth 60% krahasuar me 2004-n. Ritme ta larta kanė pasur edhe vitet 2006 e 2007, ndėrsa nė vitet e mėpasshme duket ka pasur njė “normalizim” tė normave tė mbetjeve urbane.

 

Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Trendi ėshtė i ndryshėm pėr mbetjet inerte. Nėse mbeturinat urbane janė deri diku mė tė mirėadministruara nga pikėpamja e grumbullimit, mbeturinat inerte duket se kanė pushtuar cdo hapėsirė tė mundshme tė lirė nėpėr hyrjet e daljet e qyteteve. Situata paraqitet shumė problematike sidomos nė qytetin e Vlorės (zona e hyrjes sė qytetit dhe pylli i Sodės), nė Sarandė, etj. Nė varėsi tė bumit tė industrisė sė ndėrtimit ka variuar edhe sasia e mbetjeve inerte. Vitet 2003 e 2005 kanė shėnuar shifrat mė tė larta. 2005-a duket se ka sjell edhe njė ndryshim tė raporteve midis tipeve tė mbetjeve. Deri nė kėtė periudhė mbetjet inerte ishin mė tė larta se sa ato urbane. Pas 2005-s, sasia e mbetjeve urbane ka qenė gjithmonė e mė e lartė, derisa nė 2009 ato ėshtė gati 2 herė mė e lartė se sa mbetjet inerte.

 Aktualisht, qarqet me mbetjet mė tė larta urbane nė vend janė Tirana dhe pas saj, Vlora.


 

Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Kėto dy qarqe kanė shkėmbyer vendin me njėra-tjerėn nė vitet 2004 e 2006, por gjithsesi ato janė tė shkėputura dukshėm nga pjesa tjetėr e qarqeve. Pas tyre vjen Elbasani, Fieri e Durrėsi.






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc