Ndryshimi i fundit: E Martė, 23 Shtator 2014

Vėshtrim i pėrgjithshėm i situatės mjedisore nė Shqipėri

3 vite mė parė

Prej disa vitesh, Shqipėria ėshtė pėrfshirė nė zhvillime tė vrrullshme urbane, gjė qė ėshtė shoqėruar me njė faturė jo tė vogėl nė planin mjedisor. Rritja e konsumit, transportit, mbeturinat urbane apo inerte, derdhja e ujėrave tė zeza nė dete e lumenj, prerja pakriter e pyjeve, gėrryerja e shtretėrve tė lumenjve, djegia e gomave, gėrryerja e maleve, ndėrtimet e pakontrolluara, etj, janė vetėm disa prej ndikimeve tė ndodhura mbi mjedis. Shpesh njeriu nuk e kupton se ajo cfarė e rrethon, edhe nėse nuk mund ta shikoj (ajri), ndikon drejpėrsėdrejti nė cilėsinė e jetės. Pėr rrjedhojė, ai tenton tė bėhet indiferent ndaj cėshtjeve tė mjedisit, deri nė momentin qė natyra reagon ashpėr (pėrmbytje, psh).

Nė fakt, ndikimi negativ mbi mjedis, ėshtė njė faturė qė tė gjitha shtetet po e paguajnė pėr zhvillimin. Pėr kėtė arsye, shpesh, indikatorėt e energjisė, trasportit dhe mjedisit trajtohen sė bashku, pasi ėshtė pothuajse e pamundur qė tė mos ndikojnė te njėri-tjetri. Megjithatė, shtetet e zhvilluara kanė marrė angazhime serioze dhe po mundohen tė japin shembullin e mirė se jo gjithmonė zhvillimi nė pėrgjithėsi dhe ai i industrisė nė vecanti ecėn paralel me ndotjen e mjedisit. Nėnshkrimi i Protokolleve, tė tilla si ai i Kyoto-s pėr uljen e emėtimit tė gazrave, tregojnė se shtetet e kanė rritur ndjeshėm vėmendjen e tyre ndaj mjedisit, pasi kjo lidhet drejtpėrsėdrejti me cilėsinė e jetės sė qytetarėve tė tyre. Akoma mė i rėndėsishėm ėshtė Protokolli i Gothenburg-ut, i cili pėrcakton tavanet pėr emėtimin e katėr ndotėsve mė tė rrezikshėm tė ajrit, qė krijojnė shirat acide.

Pėr rrjedhojė, tė dhėnat mbi indikatorėt e mjedisit janė shumė tė rėndėsishėm, pasi ndihmojnė nė hartimin e politikave dhe strategjive, vendosjen e objektivave dhe cfarė ėshtė mė e rėndėsishme, pėrcaktimin e hapave qė duhen ndėrmarrė. Tėrėsia e kėtyre indikatorėve ndihmon nė dhėnien e njė pamjeje tė qartė tė situatės dhe ndihmon vendimmarrėsit pėr tė qėnė sa mė efektivė nė punėn e tyre, por ndihmon edhe qytetarėt, bizneset, investitorėt e huaj, etj.

Pėr sa mė sipėr, ODA ka projektuar njė grup artikujsh qė lidhen me disa indikatorė tė mjedisit, duke i krahasuar ato herė pas here edhe me mesataren e vendeve tė BE-sė. Jo nė pak raste shifrat janė alarmante. Ndotja nė disa zona bregadetare ėshtė 6-15 herė mbi parametrat e lejuar, mbeturinat urbane janė nė rritje tė vazhdueshme, ndėrkohė qė njė pjesė fare e vogėl e tyre riciklohet. Pėrgjithėsisht, ato digjen. Probleme pa fund shfaqen nė trajtimin e mbeturina spitalore, kimikateve tė derdhura nėpėr lumenj, nė ajrin qė thithin kryeqytetasit, pluhurat pėr shkak tė ndėrtimeve apo ndotjes akustike nė qendrat e banuara. Probleme mbart edhe administrimi i burimeve ujore dhe zonave tė peshkimit. E megjithatė, Raporti pėr Gjendjen e Mjedisit 2009, i Ministrisė sė Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimi tė Ujėrave e pėrcaktonte vendin tonė si “njė mjedis i pastėr dhe i shėndetshėm” (faqja 6).

Ndoshta Shqipėria nuk ėshtė ndėr vendet mė tė ndotura nė botė, por duhen marrė urgjentisht masa pėr ndėrprerjen e masakrės mjedisore dhe paralel me tė hapa konkret pėr pėrmirėsimin e situatės. Nė studimin e saj ODA konstatoi se Shqipėria nuk vuan pėr strategji, plan masash apo pėrcaktim objektivash nė letėr. Lista ėshtė relativisht e gjatė. Kėshtu, aktualisht, Shqipėria ka:

  • » Nėnshkruar 7 Konventa Ndėrkombėtare pėr cėshtje tė ndryshme mjedisore;
  • » Hartuar 7 Strategji Zhvillimi pėr disa aspekte mjedisore;
  • » Ka mbi 23 ligje pėr mbrotje tė mjedisit, biodiversitetit, florės e faunės, etj;
  • » Ka mbi 20 ligje pėr ratifikime e aderime nėpėr Protokolle Ndėrkombėtare, Marrėveshje, Amendamente, etj;
  • » Mbi  20 rishikime e shtesa tė legjislacionit tė mėparshėm;
  • » Mbi 80 VKM qė lidhen drejtpėrsėdrejti me mjedisin;
  • » 20 udhėzime dhe mbi 5 rregullore, etj.

I domosdoshėm ėshtė zbatimi i ligjeve dhe zotimeve tė nėnshkruara, dhe akoma mė tej, vullneti pėr tė cuar deri nė fund nismat qė ndėrmerren pėr mbrotjen e mjedist (rasti i furrave tė gėlqeres nė Krujė, psh). Megjithatė, edhe nė hartimin e strategjive dhe pėrfshirjen e hapave pėr zbatimin e tyre ka ende shumė punė pėr t’u bėrė, nė mėnyrė qė tė reflektohen tė gjitha problemet qė po has sot mjedisi nė vend.







Dataset-et nė format excel :
    Dataset-et nė format XML, N3 :
      Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc