Ndryshimi i fundit: E Diel, 20 Prill 2014

HIV dhe AIDS nė Shqipėri periudha 1993-2010

3 vite mė parė

AIDS ėshtė cilėsuar si njė ndėr sėmundjet mė problematike tė viteve tė fundit. Nė mungesė tė njė kure pėr shėrim, parandalimi ngelet mbrojtja mė e mirė prej saj. AIDS mund tė godasė tė gjithė, tė rinj, tė rritur por edhe fėmijė. Globalisht, ajo renditet e dyta si shkaktare e vdekjes sė grupmoshės 20-24 vjec dhe e para nė Shtetet e Bashkuara pėr vdekje sė grupmoshės 25-44 vjec.

Ka njė diferencė midis HIV dhe AIDS. HIV (Human Immunodeficiency Virus)ėshtė virusi qė mund tė shkaktojė AIDS. Ai i pėrket grupit tė viruseve tė quajtura retro viruse apo viruse “tė ngaldashėm”. Ai hyn nė trup nėpėrmjet kontaktit seksual apo gjakut tė marrė nga njė person i infektuar dhe dalėngadalė fillon tė godasi sistemin imunitar. Shaktėrrimi i sistemit mbrojtės shpie nė AIDS (Acquired Immune Deficiency Syndrome). Pra, AIDS ėshtė stadi final i infektimit me HIV. Nė kėtė fazė sistemi imunitar i trupit ėshtė dorėzuar dhe nuk mund tė luftojė mė asnjė sėmundje, sado e lehtė tė jetė ajo. Kohėzgjatja e kalimit nga HIV nė AIDS varet nga disa faktorė. Nė ditėt e sotme ka shumė ilace qė mund tė pėrdoren nga tė infektuarit mė HIV, duke i ndihmuar ata tė zhvillojnė njė jetė normale pėr njė kohė tė gjatė.

Deri nė vitin 2010, nė Shqipėri kanė rezultuar 406 persona tė infektuar me HIV dhe 142 janė nė stadin AIDS.

 

Burimi: Instituti i Shėndetit Publik
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Edhe nga grafiku mund tė shikohet se deri nė vitin 2000, rastet kanė qenė tė pakta, por pas kėsaj periudhe, numri i personave tė infektuar ka ardhur nė rritje me norma relativisht tė larta. Nė vitin 2007 rezulton rritja mė e lartė e personave tė infektuar, 37.5% mė shumė se 2006-a. Edhe 2009-a karakterizohet nga njė normė e lartė, 24.5% mė shumė se sa nė vitin 2008.

Viti 2010 ka rezultuar me njė rėnie tė personave tė identifikuar me HIV, 33% mė pak se nė 2009-n. Si njė ndėr shkaqet e kėtij trendi ėshtė parė edhe rėnia e personave vullnetar qė kryejne testin pėr HIV-in, nga 3143 nė vitin 2009, nė 2160 nė vitin 2010.

Deri nė fund tė dhjetorit, 2010 ka patur 41 raste tė reja me HIV dhe mė shumė se gjysma e tyre (54%) kanė qenė nė stadin e AIDS. Ky ėshtė numri mė i lartė i rasteve tė reja tė identifikuar direkt nė stadin AIDS duke e paraqitur situatėn gjithmonė e mė problematike. Sa mė shpejt tė kapet ekzistenca e virusit nė organizėm aq mė mirė ėshtė pasi nėpėrmjet mjekimeve, mund tė zgjatet faza HIV pa kaluar nė AIDS.

Nė kėto 41 raste tė reja, 27 janė meshkuj (65%) dhe 17 janė femra (35%). Po gjatė vitin 2010, janė raportuar 8 vdekje pėr shkak tė AIDS, ndėr tė cilat 4 i pėrkisnin rasteve tė diagnostikuara po gjatė 2010-s. Kjo do tė thotė se shoqėria ngelet ende e painformuar mbi domosdoshmėrinė e analizave vullnetare dhe kurimit.

Lidhur me mėnyrėn e transmetimit tė kėsaj sėmundje, rruga seksuale ngelet mė e pėrhapura me 92% tė rasteve. Ndėr to, 81% rrugė heteroseksuale dhe 11% homoseksuale. 4% janė raste tė kalimit tė sėmundjes nga nėna te fėmija, 3% nga transfuzion i gjakut dhe 1% nga pėrdorimi i shiringave.

Burimi: Instituti i Shėndetit Publik
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Pėrsa i pėrket raportit femra- meshkuj, mė tė prekur rezultojnė meshkujt. Megjithatė, qė pas vitit 2003, raporti ka ndryshuar duke e rritur numrin e femrave tė infektuara krahasuar me meshkujt. Nė 2010 kishte 34% mė shumė femra me HIV se sa nė 2009-n.

 

Burimi: Instituti i Shėndetit Publik
Komentet dhe pėrpunimi: ODA






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc