Ndryshimi i fundit: E Martė, 22 Korrik 2014

Borxhi Publik i Brendshėm dhe i Jashtėm i Shqipėrisė

3 vite mė parė

Stoku i borxhit tė njė vendi ėshtė totali i borxhit publik tė emetuar brenda dhe jashtė vendit dhe qė ende nuk ėshtė shlyer. Borxhi publik mund tė emetohet brenda vendit dhe mbahet nga rezidentė (borxhi i brendshėm), ose jashtė vendit dhe mbahet nga jorezidentė (borxh i jashtėm).

Open Data Albania, ka kryer njė hulumtim, bazuar nė tė dhėnat e Bankės sė Shqipėrisė, Ministrisė sė Financave dhe FMN, lidhur me strukturėn e stokut tė borxhit tė shtetit shqiptar  gjatė viteve. Tė dhėnat janė kumulative, pra stoku i borxhit tė njė viti pėrfshin totalin e borxhit tė emetuar deri nė atė vit.

Stoku i borxhit publik pėr 2010 (nė fund tė tremujorit tė tretė) ishte rreth 715.5 miliardė lekė ose 58.5% e Produktit tė Brendshėm Bruto (PBB). Nga ky total, 407.5 miliardė janė borxh i brendshėm (57%), dhe 308 miliardė janė borxh i jashtėm (43%).

Gjatė viteve pesha e borxhit tė brendshėm dhe tė jashtėm ka rezultuar sipas grafikut:


*PBB pėr 2010 ėshtė vlerėsim i FMN
*Pėr 2010, tė dhėnat e borxhit janė deri nė tremujorin e tretė tė 2010
Burimi: Banka e Shqipėrisė, Ministria e Financave, FMN
Komentet dhe Analiza: ODA


Sikurse mund tė shihet nga grafiku, vihet re njė rritje e qartė e peshės sė borxhit tė jashtėm, kundrejt borxhit tė brendshėm. Gjatė vitit 2010, u emetua pėr herė tė parė eurobond-i1 nė

tregun e huaj tė kapitaleve, me shumėn 300 milionė Euro, me maturim 04/11/2015. Pagesa e interesit vjetor pėr kėtė obligacion ėshtė 7.5%, ose 22.5 milione Euro nė vit. Tė ardhurat nga eurobond-i u pėrdorėn pėr parapagimin e kredisė tė vitit 2009, dhe pėr plotėsimin e nevojave pėr financimin e buxhetit.

Borxhi i brendshėm dhe i jashtėm ka ndryshuar sipas grafikut:


*PBB pėr 2010 ėshtė vlerėsim i FMN
*Pėr 2010, tė dhėnat e borxhit janė deri nė tremujorin e tretė tė 2010
Burimi: Banka e Shqipėrisė, Ministria e Financave
Komentet dhe Analiza: ODA


Bazuar nė tė dhėnat, rezulton se borxhi i brendshėm nga viti 2008 ėshtė rritur me vetėm 1.8%, ndėrsa borxhi i jashtėm ėshtė rritur me rreth 58%, duke demostruar qartė strategjinė e shtetit shqiptar pėr sigurimin e kapitaleve nė tregjet e huaja.


Pėrsa i pėrket mbajtėsve tė borxhit tė brendshėm, borxhi mbahet kryesisht nga sistemi bankar. Mė konkretisht mbajtėsit e borxhit tė brendshėm paraqiten sipas tabelės:


Burimi: Ministria e Financave
Komentet dhe Analiza: ODA


Ndėrsa mbajtėsit e borxhit tė jashtėm paraqiten sipas kėsaj tabele:


Burimi: Ministria e Financave
Komentet dhe Analiza: ODA


Mbajtėsit kryesorė tė borxhit tė jashtėm janė institucionet shumėpalėshe (IBRD2, EIB3, etj.) dhe kreditorėt privatė (banka tė huaja). Gjatė dy viteve tė fundit pesha e kreditorėve privatė ka ardhur nė rritje nga 17.4% nė 2008 nė 27.4% nė 2010.

Edhe pse emetimi i eurobond-it rrit diversifikimin e borxhit publik tė Shqipėrisė, duke qėnė eurobond (i emetuar nė njė monedhė tė ndryshme nga monedha vendase, dhe pėr shlyerjen e interesit dhe vetė borxhit kur tė maturohet, ėshtė i domosdoshėm kėmbimi nė monedhėn Euro), ai si dhe rritja e peshės sė borxhit tė jashtėm nė pėrgjithėsi, rrit rrezikun e kursit tė kėmbimit dhe koston e borxhit nėse Euro (apo monedhat e tjera) forcohen kundrejt monedhės vendase Lek.

 Banka Ndėrkombėtare pėr Rindėrtim dhe Zhvillim.
 Banka Evropiane e Investimeve.





Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: RE