Ndryshimi i fundit: E Enjte, 02 Tetor 2014

Stoku i Borxhit Publik tė Shqipėrisė Krahasuar me Vendet e Rajonit

3 vite mė parė

Stoku i borxhit tė njė vendi ėshtė totali i borxhit publik tė emetuar brenda dhe jashtė vendit dhe qė ende nuk ėshtė shlyer. Sa mė e madhe tė jetė pesha e kėtij borxhi ndaj Produktit tė Brendshėm Bruto (PBB), aq mė e madhe ėshtė edhe pesha e interesit tė paguar nė vit ndaj PBB.

Nė rastin e Shqipėrisė, stoku i borxhit publik pėr 2009 ishte rreth 680 miliardė lekė ose 59.5% e PBB-sė. Rreth 61% e kėtij borxhi pėrfaqsohet nga borxhi i brendshėm, ndėrsa pjesa tjetėr nga borxhi i jashtėm.

Krahasuar me vendet e rajonit Shqipėria paraqitet si mė poshtė:


*Vlerėsime tė FMN
Burimi: FMN
Komentet dhe Analiza: ODA


Sikurse mund tė shikohet edhe nga grafiku, Shqipėria ka stokun e borxhit mė tė lartė nė rajon pas Greqisė (115.2%). Ndėrkohė pas Shqipėrisė (59.9%) renditen: Turqia (45.5%), Mali i Zi (38.25%), Serbia (35.6%), Kroacia (35.41%), Bosnja dhe Hercegovina (35.37%) dhe Maqedonia (23.48%).

Duke bėrė njė analizė kohore, vihet re se vendi me uljen mė drastike tė borxhit publik gjatė dhjetėvjecarit tė fundit ėshtė Serbia, ndėrsa vendi me rritjen mė tė madhe ėshtė Greqia. Nė rastin e Shqipėrisė, stoku i borxhit ndaj GDP-sė ka qėnė thuajse konstant, por duke patur parasysh rritjen vjetore tė PBB-sė gjatė kėtij dhjetėvjecari, atėhere mund tė thuhet se edhe borxhi ėshtė rritur thuajse me tė njėjtėn normė.

Edhe pse nuk ėshtė i vetmi tregues, pesha e borxhit ndaj PBB-sė ėshtė njė ndėr elementet kryesore qė analizohet nga investitorėt nė tregjet financiare, dhe ndikon nė normėn e interesit dhe perceptimin e tregut pėr borxhin e njė vendi.






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: RE