Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 24 Gusht 2019

Dėmi ekonomik sipas sektorėve pėr vitet 2008-2012

6 vite mė parė
share()?>
Me qėllim rritjen e transparencės nė pėrdorimin e fondeve publike, pėrgjegjshmėrisė nė administrimin e tyre dhe evidentimit tė abuzimeve tė ndodhura midis tė tjerave nė sigurimin e tė ardhurave dhe kryerjen e shpenzimeve tė buxhetit, Kontrolli i Lartė  Shtetit ushtron veprimtarinė e tij nėpėrmjet kontrollit financiar, ku auditohet ligjshmėria dhe rregullshėmiria e pėrdorimit tė fondeve, vlerėsimit dhe kontrolleve tė tjera specifike.

KLSH raporton pėrgjithėsisht nė bazė tė 10 fushave, ku pėrfshihen edhe kategoritė kryesore tė tė ardhurave dhe shpenzimeve tė Buxhetit, si: tatim-taksat, doganat, shitja dhe dhėnia me qira e pasurisė shtetėrore, prokurimet, shpėrblimet, sistemi i pagave, shpenzimet operative, urbanistika, inventarizimi i aseteve mungesė materiali dhe tė tjera.

Open Data Albania ka marrė nė shqyrtim dėmin total ekonomik qė i ėshtė shkaktuar Buxhetit tė Shtetit gjatė 5 viteve tė fundit, nė periudhėn 2008-2012, sipas sektorėve kryesorė.


Burimi : Kontrolli Lartė i Shtetit
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Rreth 33.5 miliardė lekė ėshtė dėmi total pėr gjithė periudhėn e marrė nė shqyrtim, ku 60% i pėrket dėmit ekonomik tė raportuar gjatė punės sė KLSH nė dy vitet e fundit, 2011-2012. Nėse do tė krahasohej ky dėm total  me disa tregues tė Buxhetit pėr vitin 2012, ai do tė rezultonte 1.2 herė mė shumė se sa shpenzimet e gjithė Pushtetit Vendor nga Buxheti, sa 51% e investimeve nga Buxheti Shtetit, 67% e deficitit dhe 1.3 herė mė shumė se sa huamarrja e brendshme pėr vitin 2012. Ky krahasim ndihmon pėr tė kuptuar rėndėsinė e kontrolleve tė ushtruara dhe domosdoshmėrinė nė rritjen e pėrgjegjėsisė nė administrimin e fondeve publike.

Nėse do tė shqyrtoheshin tė gjithė sektorėt njė nga njė, do tė vihej re se pesha e tyre kundrejt dėmit total ka ndryshuar ndėr vite. Kėshtu, tatim-taksat, nga sektori i parė nė dėmin e evidentuar pėr vitet 2008-2010, ėshtė spostuar nė njė ndėr sektorėt me dėmin mė vogėl gjatė viteve 2011-2012, kohė e cila pėrkon me hyrjen nė fuqi tė ligjit 9920 “Pėr procedurat tatimore nė Republikėn e Shqipėrisė”, nė bazė tė tė cilit audituesit e KLSH nuk mund tė ndėrhyjnė mė nė dosjet e shqyrtuara nga inspektorėt tatimorė dhe trajtimit tė bėrė prej tyre. Tė njėjtin trend ka pėsuar edhe dėmi ekonomik nė dogana, i cili ėshtė paraqitur nga viti nė vit me njė pėrmirėsim tė ndjeshėm tė treguesit.

Ndėrkohė, me sjellje tė crregullt paraqiten sektorėt e qiradhėnies dhe shitjes sė pasurisė shtetėrore, fakt qė tregon se ecuria e tyre ėshtė nė varėsi tė subjekteve tė auditura, dhe nė ndryshim nga pritshmėritė, sektori i prokurimeve. Kėshtu, nga njė trend rėnės pėr tre vitet e para, i cili mendohej se do tė vazhdonte tė thellohej nė vitet e ardhshme pėr shkak tė prokurimit elektronik, vitet 2011 dhe 2012 pėsuan njė rritje tė ndjeshme tė dėmit tė gjetur.

Nė shyrtimin e dėmit total tė raportuar nga KLSH, interesant ėshtė dėmi nė seksionin “tė tjera”, i cili pėrbėn mė shumė se 80% tė totalit nė dy vitet e fundit. Ato i pėrkasin dėmit tė shkaktuar nga Albpetrol sh.a., OST sh.a. dhe KESH sh.a. Gjatė vitit 2011, dėmi nga Albpetrol u vlerėsua rreth 3.9 miliardė lekė, tė ardhura kryesisht nga furnizimi me naftė bruto, gaz natyror dhe hollues nga ARMO sh.a. si dhe nga moslikujdimi nė afat i faturave tė shitjes sė naftės.


Burimi : Kontrolli Lartė i Shtetit
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Gjatė vitit 2012, dėmi i shkaktuar Buxhetit tė Shtetit nga kjo kompani shkoi nė 9,19 miliardė lekė. Ndėrkohė, 1,9 miliardė ishtė dėmi i OST-sė gjatė vitit 2011, qė pėrbėnte 27% tė dėmit total dhe 2,5 miliardė i KESH sh.a. nė 2012-n, si pasojė e moslikujdimit tė detyrimeve kontraktore ndaj saj (rreth 2.4 miliardė lekė) dhe dėm tė fushėn e prokurimeve pėr 54 milionė lekė.

Ndėr institucionet me dėm mė tė lartė ekonomik, pėrvec Albpetrol, OST dhe KESH, ndėr vite mund tė pėrmenden: pėr vitin 2012 Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjitikės (606 milionė lekė), Ministria e Brendshme (225,6 milionė), Autoriteti Aviacionit Civili (65 milionė), Drejtoria Rajonale e Sigurimeve Tiranė (60 milionė), ALUIZNI Qendėr Tiranė (51 milionė), Drejtoria ALUIZNI Vlorė (35.4 milionė), ALUIZNI rajonal Durrės (31, milionė), Universiteti Eqrem Cabej (33,4 milionė), Bashkia Pogradec (46 milionė), Bashkia Korcė (31 milionė) dhe Bashkia Sarandė (70 milionė).

Ndėrsa gjatė vitit 2011 spikasin: Drejtoria e Politikave tė Pyjeve dhe Kullotave Tiranė (342 milionė), Dega e Doganės Durrės (142,8 milionė), Universiteti Ismail Qemali (47 milionė), Bashkia Lushnje (49,1 milionė) dhe Bashkia Tiranė (41,9 milionė).

Ajo qė duhet theksuar nė fund tė kėsaj analize ėshtė se rritja e dėmit ekonomik tė gjetur nga KLSH jo domosdoshmėrisht flet pėr njė pėrkeqėsim nė administrimin dhe pėrdorimin e fondeve publike gjatė viteve tė fundit, por edhe pėr njė rritje tė cilėsisė sė punės nga ana e KLSH dhe pėrgjegjshmėri mė tė lartė tė kėtij institucioni nė kryerjen e funksioneve tė tij


  1. Tė dhėnat mbi dėmin ekonomik pėr vitet 2008-2012 janė marrė nga Raporti Vjetor i KLSH pėr secilin vit pėrkatės.



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc.