Ndryshimi i fundit: E Hėnė, 02 Dhjetor 2019

Eksplorimi, rezervat dhe eksportet e bakrit 2005 - 2013

6 vite mė parė
share()?>
Open Data Albania ka hulumtuar mbi ecurinė e eksporteve tė bakrit, njė prej mineraleve mė tė rėndėsishėm dhe tė ēmuar qė nxirret nga nėntoka shqiptare. Ky mineral eksportohet drejt tregjeve tė huaja. Sipas tė dhėnave tė autoriteteve doganore, eksportet e bakrit shėnuan vlerė prej 3.05 miliardė lekė nė fund tė vitit 2013, duke zbritur me rreth 23% kundrejt vitit tė mėparshėm. Rėnia e eksporteve nė vlerė, pėr vitin e fundit ka ardhur kryesisht si pasojė e rėnies sė ēmimeve tė bakrit nė shitje. Si sasi, bakri i eksportuar nė vitin 2013 kundrejt 2012-ės shėnon rėnie me bazė vjetore prej 17.7%.

Burimi:INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Nga viti 2005 deri ne vitin 2013 ēmimi i shqitjes sė bakrit pėr eksport ka pėsuar luhatje tė vazhdueshme. Sipas pėrllogaritjeve tė Open Data Albania (eksporte nė vlerė / eksporte nė sasi) ēmimi i bakrit nė vitin 2013 ėshtė reduktuar nė mė shumė se 6% kundrejt vitit 2012.


Burimi:INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Bakri renditet sot ndėr mineralet mė tė ēmuara, qė eksportohet nga Shqipėria.  Ai nxirret nė zonėn e Fushė-Arrėzit dhe pėrpunohet nė formėn e koncentratit tė bakrit nė fabrikėn e kėsaj zone qė administrohet pėrmes njė kontrate koncesionare nga kompania turke, BerAlb. Nė total, nė Shqipėri nxirren nė vit rreth 300 mijė ton bakėr, i cili mė pas pėrpunohet si koncentrat pėr t’u eksportuar.

Sipas tė dhėnave tė autoritetit doganor kompanitė blerėse tė bakrit tė eksportuar, deklarojnė destinacione fillestare si Itali, Bullgari, Greqi, etj, por kryesisht kėto nuk janė tregjet pėrfundimtare, por segmente tranzit pėr njė treg final si Kina. Gjeografia e vendeve tė deklaruar,  gjithashtu ka pėsuar luhatje nė vitet 2005 – 2013. Nė vitin 2013 rezultojnė te tkurrura shitjet drejt Italise; Bullgarisė apo Greqisė, dhe shėnon vlerėn zero eksporti apo kėmbimi tregtar pėr metalin e bakrit me kompani Gjermane.


Burimi:INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Gjatė periudhės sė Socializmit, ekonomia ka pasur njė industri me kapacitete domethėnėse tė pėrpunimit tė bakrit nė vend. Nga  kjo industri pėrpunuese metalurgjike e bakrit, e pėrqendruar kryesisht nė Luginėn e Lumit Fan, nxirrej dhe tė pėrpunohej bakėr e mė tek prej bakrit edhe  metali i arit qė ėshtė sot ndėr metalet mė tė ēmuara nė tregjet ndėrkombėtare. Me liberalizimin e sistemit ekonomik ėshtė synuar qė kjo industri tė pėrqendrohet tek investimet e huaja si dhėnie me koncesion tė vendburimeve dhe minierave.

Rezervat kombėtare minerare tė bakrit, pėrllogariten tė jenė tridhjetė e dy milion ton. Kjo sasi rezervash gjendet nė pesėdhjetė depozita apo miniera tė ndryshme ekzistuese. Mė konkretisht depozitat e njohura sot tė bakrit ndodhen nė zonėn e Korēės, Mirditės, Pukės, Shkodrės, Kukėsit dhe nė zonėn e Hasit. Vetėm nė zonėn e Munellės rrethi i Pukės janė rreth tetė milionė tonė tė rezervave tė njohura tė bakrit. Mirdita dhe Puka kanė potencialin mė tė madh bazuar nė sasinė e prodhimit dhe numrin e minierave tė bakrit. Bazuar nė kushtet gjeologjike, morfologjinė dhe pėrbėrėsit, dallohen tre lloje bakri: plutonik, tipi quartz; vullkanogjen; vullkanogjen- sedimentar.


Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Sė fundmi me koncesion janė dhėnė edhe katėr miniera bakrit nė zonėn veriore tė vendit, qė pritet tė shtojnė edhe mė tej sasinė e kėtij minerali qė do tė nxirret nga nėntoka shqiptare dhe mė pas do tė eksportohet jashtė vendit. Kėto miniera ndodhen nė zonėn e Fushė-Arrėzit dhe janė, Qafė-Bar, Palucė, Tuē, Fushė-Arrėz. Kompania koncensionare ėshtė pėrsėri BerAlb.

Katėr minierat e reja kanė njė kapacitet prodhimi prej 50-70 mijė ton mineral nė vit, ndėrkohė qė vetėm Munella ka kapacitet prej 300 mijė tonė nė vit. Kėto katėr koncesione tė reja do ta ēojė nė rreth 400 mijė ton nė vit sasinė e bakrit qė tė nxirret nė vend, por duke mbetur ende shfrytėzim shumė i limituar me rezervat qė ka nėntoka shqiptare. 



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Open Data Albania