Ndryshimi i fundit: E Diel, 29 Mars 2020

Mosha mesatare, Ritmi i plakjes sė popullsisė Shqipėri dhe Vende te EU 2001 - 2011

7 vite mė parė
share()?>
Open Data Albania ka bėrė njė hulumtim krahasues tė moshės mesatare nė Shqipėri gjatė njėzet viteve tė fundit dhe moshės mesatare tė vendeve anėtare apo kandidate pėr anėtarėsim tė Bashkimit Europian.  Tė dhėnat pėr Shqipėrinė janė marrė nga Instituti i Statistikave ndėrsa tė dhėnat pėr Europėn janė marrė nga Eurostat. Mosha mesatare ėshtė mosha e tė gjithė popullsisė pjesėtuar me numrin e popullsisė. Tė dhėnat pėr Shqipėrinė janė nxjerrė nga Censuset e popullsisė. Tė dhėnat pėr kontinentin Europian janė vlerėsime nga Eurostat tė nxjerra nga regjistrat civilė dhe censuset sipas rastit.

Tė dhėna tė pėrgjithshme.
Shqipėria nė vitin 2011 vijonte tė kishte popullsinė me moshė mė tė re nė kontinentin Europian me pėrjashtim tė Turqisė, Irlandės dhe Islandės. Ritmi i plakjes sė popullsisė shqiptare gjatė dekadės sė fundit ka qenė mė i larti nė kontinent me pėrjashtim tė Lituanisė. Prefektura mė e plakur nė Shqipėri rezulton Gjirokastra, me moshė mesatare 39.7 vjeē, ndėrsa prefektura mė e re ėshtė Kukėsi me moshė mesatare 30.2 vjeē.


Burimi:Eurostat
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Mosha nė krahasim me Europėn. Popullsia e Shqipėrisė pati moshė mesatare prej 35.3 vjeē nė vitin 2011, ndėrsa mesatarja e 27 vendeve anėtare tė BE-sė qe 41.2 vjeē. Nė vitin 2001, Shqipėria kishte moshė mesatare prej 30.6 vjeē ndėrsa Bashkimi Europian e kishte  38.3 vjeē.  Gjatė kėsaj dekade, popullsia nė tėrėsi ėshtė plakur me mesatarisht 4.7 vjet nė Shqipėri ndėrsa nė BE 27 ėshtė plakur me 2.9 vjet.


Burimi:
Eurostat
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Mosha sipas prefekturave. Mosha mesatare nė Shqipėri nė vitin 2011 qe 35.3 vjeē, por Gjirokastra, Korēa, Berati, Fieri e Vlora kishin popullsi mė tė moshuar se sa mesatarja kombėtare ndėrsa prefekturat e tjera kishin moshė mė tė re. Mosha mesatare e banorėve tė Tiranės qe 34.5 vjeē, ndėrsa e Durrėsit, 34.6 vjeē.

Plakja e popullsisė mes viteve 2001 dhe 2011 lidhet me numrin e fėmijėve tė lindur gjatė kėsaj dekade dhe emigrimit masiv tė tė rinjve. Por edhe jetėgjatėsia mesatare ka njė rol tė rėndėsishėm. Kombinimi i lindshmėrisė sė ulėt me normė tė lartė tė emigrimit sjell plakje mė tė shpejtė tė popullsisė.

Lindshmėria e lartė nė Dibėr e Kukės ka arritur ta mbajė popullsinė relativisht tė re pavarėsisht emigrimit masiv. Pėr shkak tė mungesave tė tė dhėnave mbi jetėgjatėsinė mesatare sipas qarqeve nė Shqipėri, nuk ėshtė e mundur tė shihet se sa efekt ka ky faktor nė plakjen e popullsisė.


Burimi: Eurostat
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Plakja e popullsisė ėshtė njė fenomen shqetėsues nė pjesėn mė tė madhe tė botės. Rėnia e lindshmėrisė poshtė nivelit tė zėvendėsimit (2.3 fėmijė pėr nėnė), ka rritur frikėn se shumė vende nuk do tė kenė numėr tė mjaftueshėm punonjėsish pėr tė mbajtur njė numėr gjithnjė e nė rritje tė moshuarish.  Pėr shkak tė lindshmėrisė shumė tė ulėt tė regjistruar aktualisht nė Shqipėri dhe vijimit tė emigrimit tė tė rinjve, parashikimet janė qė popullsia do tė vijojė tė plaket.



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Gjergj Erebara