Ndryshimi i fundit: E Diel, 29 Mars 2020

Popullsia sipas qarqeve, densiteti dhe urbanizimi 2001-2013

7 vite mė parė
share()?>
Open Data Albania ka kryer njė analizė mbi popullsinė banuese sipas qarqeve nė Shqipėri pėr periudhėn 2001-2013. Shpėrndarja gjeografike e popullsisė pėrbėn njė informacion tė rėndėsishėm nė vendimmarrje, veēanėrisht kur bėhet fjalė pėr pėrcaktimin e investimeve publike, grandeve pėr pushtetin vendor, numrin e shkollave, mėsuesve e mjekėve apo kapacitetin e spitaleve, ujėsjellėsave e shėrbime tė tjera publike.

Tė dhėnat i pėrkasin periudhės 2001-2013, ku tė dhėnat pėr vitin 2001 dhe ato tė vitit 2011 janė tė mbledhura nga censuset e popullsisė dhe banesave ndėrsa tė dhėnat pėr vitet e tjera janė vlerėsime tė kryera nga INSTAT bazuar tek tendenca e vėrejtur nga censuset.

Definicionet

Popullsia rezidente pėrbėhet nga numri i pėrgjithshėm i banorėve tė pėrhershėm nė njė qytet apo fshat dhe me “tė pėrhershėm” nėnkuptohen njerėzit qė kanė banuar nė zonėn nė fjalė prej sė paku njė vit. INSTAT e pėrkufizon popullatėn vendbanuese tė zakonshme si: tė gjithė personat tė cilėt janė rezidentė tė zakonshėm nė Shqipėri, pavarėsisht shtetėsisė sė tyre ose pėrkohėsisht nė mungesė ose jo me kushtin qė kjo mungesė tė mos jetė mė shumė se 12 muaj.

Qarku nė Republikėn e Shqipėrisė ėshtė njėsi administrative territoriale nė pėrputhje me Ligjin nr. 8652, datė 31. 07. 2000, “Pėr organizimin dhe funksionimin e qeverisjes vendore”. Ligji nė pikat 4 dhe 5 thotė: Qarku ėshtė njėsi e nivelit tė dytė tė qeverisjes vendore; Qarku pėrfaqėson njė unitet administrativo-territorial, tė pėrbėrė nga disa komuna dhe bashki me lidhje gjeografike, tradicionale, ekonomike, sociale dhe interesa tė pėrbashkėt; Kufijtė e qarkut pėrputhen me kufijtė e komunave dhe tė bashkive qė e pėrbėjnė atė. Qendra e qarkut vendoset nė njė nga bashkitė qė pėrfshihen nė tė. Shtrirja territoriale, emri dhe qendra e qarkut pėrcaktohen me ligj. Shqipėria ka 12 qarqe. Territori i tyre pėrcaktohet me ligj.

Qyteti:
Qytetet, sipas pėrkufizimit tė tė njėjtit ligj janė qendra banimi qė kanė njė plan perspektiv zhvillimi urban tė miratuar. Shpallja e qytetit bėhet me ligj. Nė konvencionet ndėrkombėtare, qendrat urbane karakterizohen nga densitet i lartė popullate, ndėrsa popullata urbane klasifikohet si e tillė kur nė shumicėn dėrrmuese tė rasteve, nuk merret me bujqėsi.

Popullsia urbane: Popullsia urbane konsiderohet ajo pjesė e popullsisė qė jeton nė qytete tė definuar si tė tilla me ligj.

Popullsia rurale: Pėrbėhet nga popullata qė nė shumicė dėrrmuese ka si aktivitet primar punėt nė bujqėsi, pyje apo peshkim. Nė Shqipėri, njė qendėr e banuar klasifikohet si fshat kur ka mė shumė se 200 banorė.

Norma e urbanizimit pėrbėn numrin e popullsisė urbane nė raport me popullsinė totale tė Shqipėrisė apo qarkut.

Defekte nė pėrkufizimet bazė:
Shqipėria ka njohur ndryshime demografike tė vrullshme gjatė dy dekadave tė fundit, gjė qė ka sjellė edhe nevojėn pėr rishikimin e titujve ligjorė tė fshatrave apo qyteteve nė shumė raste. Pėr shkak tė deindustrializimit, disa qytete qė vijojnė ligjėrisht tė konsiderohen tė tilla, kanė humbur nė mėnyrė thelbėsore aktivitetin ekonomik jobujqėsor, ndėrsa disa fshatra, pėr shkak tė shtimit tė shpejtė tė popullsisė pėrmes migrimit tė brendshėm, kanė pėsuar rritje tė densitetit tė popullsisė dhe humbjen e aktivitetit bujqėsor. Njė debat mbi nevojėn e rishikimit tė ligjit pėr ndarjen administrative tė Republikės sė Shqipėrisė ka filluar tė aktivizohet, por kėto ndryshime nuk duken se janė prioritare nė axhendėn politike nė vendit.

Popullsia sipas qarqeve, analizė e pėrgjithshme

Gjatė periudhės 2001-2013, nė Shqipėri, popullsia banuese ėshtė reduktuar nė 10 qarqe dhe ka shėnuar rritje vetėm nė dy qarqe. Rėnia e popullsisė pėrgjatė kėsaj periudhe nė tė gjithė vendin ka qenė 8.2 pėr qind, por nė Gjirokastėr popullsia ka rėnė me 35.7 pėr qind ndėrsa nė Tiranė ėshtė rritur me 26.1 pėr qind.

Nė vitin 2013, qarku me popullsinė mė tė vogėl qe Gjirokastra me afėrsisht 68 mijė banorė ndėrsa qarku me popullsinė mė tė madhe qe Tirana me 766 mijė banorė. Nė vitin 2001, Qarku me popullsi mė tė vogėl qe Kukėsi me 111 mijė banorė ndėrsa qarku mė i madh qe Tirana me 597 mijė banorė.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset



Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Norma e urbanizimit nė tė gjithė territorin e vendit qe 42 % pėr vitin 2001 dhe 55 pėr qind pėr vitin 2013. Tirana kishte normėn mė tė lartė tė urbanizimit si qark mė 2001 me 64 % ndėrsa Dibra kishte normėn mė tė ulėt tė urbanizimit me 20 %. Nė vitin 2013, Durrėsi rezultoi qarku me normėn mė tė lartė tė urbanizimit prej 78%, ndėrsa Dibra kishte normėn mė tė ulėt me 26 %.

Norma e Urbanizimit me 2001 me 2013.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset



Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Popullata urbane nė vitin 2001 qe afėrsisht 1.3 milionė dhe u rrit nė 1.52 milionė nė vitin 2013. Popullata rurale nė Shqipėri qe 1.77 milionė nė vitin 2001 dhe u ul nė 1.26 milionė nė vitin 2013.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset



Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset



Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset

Popullata sipas qarqeve
Berati

Popullsia nė qarkun e Beratit qe 138 mijė vetė nė vitin 2013 nga 192 mijė vetė qė qe nė vitin 2001. Rėnia e popullsisė nė kėtė qark ka qenė 26 pėr qind pėrgjatė kėsaj periudhe ndėrsa mesatarja vjetore e rėnies ka qenė 2.8 pėr qind. Popullata urbane nė qarkun e Beratit qe 60 mijė vetė nė vitin 2011 me rėnie 20 pėr qind nė krahasim me vitin 2001.

Popullata rurale qe 78 mijė vetė me rėnie 30 pėr qind nė krahasim me vitin 2001. Norma e urbanizimit nė Berat ėshtė rritur nga 40 nė 43 pėr qind, por kjo rritje ka ardhur si pasojė e rėnies sė popullsisė rurale. Sipėrfaqja e qarkut Berat ėshtė 1798 kilometra katrore dhe dendėsia e popullsisė ėshtė 77 banorė pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Dibra

Dibra ėshtė njė qark tjetėr qė ka shėnuar rėnie drastike tė popullsisė. Nė vitin 2013 kėtu banonin 133 mijė vetė, nga 189 mijė vetė qė banonin nė vitin 2001, me rėnie tė pėrgjithshme prej 27 pėr qind dhe me rėnie mesatare vjetore prej 3 pėr qind. Popullata urbane nė Dibėr qe 34 mijė vetė mė 2013 nga 38 mijė vetė mė 2001, me rėnie tė pėrgjithshme prej 8.6 pėr qind dhe me rėnie mesatare vjetore prej 0.9 pėr qind.

Mbyllja e qendrave minerare vlerėsohet si shkaku kryesor i rėnies sė popullsisė urbane nė kėtė qark. Popullata rurale nė Dibėr qe 99 mijė vetė mė 2013 me rėnie 32 pėr qind nga afro 152 mijė vetė qė qe nė vitin 2001. Norma e urbanizimit nė Dibėr ėshtė rritur nga 20 nė 26 pėr qind, e shkaktuar nga reduktimi mė i shpejtė i popullsisė rurale nė krahasim me reduktimin e popullsisė urbane. Sipėrfaqja e qarkut Dibėr ėshtė 2586 kilometra katrore dhe dendėsia e popullsisė ėshtė 51 banorė pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset



Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Durrėsi

Durrėsi ėshtė njė nga dy qarqet e vetme nė Shqipėri qė kanė shėnuar rritje tė popullsisė dhe rritje tė normės sė urbanizimit. Nė vitin 2013, nė Durrės banonin 267 mijė vetė me rritje 7.8 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur popullata banuese qe 245 mijė vetė. Popullata urbane nė Durrės qe 207 mijė vetė nė vitin 2013 me rritje 51 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qe 133 mijė vetė.

Popullata rurale nė qarkun e Durrėsit qe 60 mijė vetė mė 2013 me rėnie 32 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qe 112 mijė vetė. Norma e urbanizimit nė Durrės ėshtė rritur nga 54 nė 78 pėr qind. Durrėsi rezulton qarku mė i urbanizuar nė Shqipėri. Sipėrfaqja e qarkut ėshtė 766 kilometra katrore, (qarku mė i vogėl nė Shqipėri) dhe densiteti i popullsisė ėshtė 348 banorė pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset

Elbasani

Elbasani ėshtė njė qark tjetėr qė ka shėnuar rėnie tė konsiderueshme tė popullsisė banuese. Nė vitin 2013, popullsia e kėtij qarku qe 293 mijė banorė me rėnie 18 pėr qind nga 362 mijė banorė nė vitin 2001. Rėnia mesatare vjetore ka qenė 1.8 pėr qind. Popullata urbane mė 2013 qe 112 mijė banorė me rėnie 9.2 pėr qind nga 124 mijė banorė qė qe mė 2001. Norma e urbanizimit nė Elbasan ėshtė rritur nga 34 nė 38 pėr qind. Elbasani ka 3199 kilometra katrore dhe 92 banorė pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Fieri

Popullsia e qarkut Fier mė 2013 qe 305 mijė banorė, me rėnie 18.4 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qe 382 mijė banorė. Popullata urbane nė Fier qe 122 mijė banorė me njė rėnie tė lehtė prej 0.9 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qe 123.6 mijė banorė.

Popullata rurale nė Fier qe 183 mijė me rėnie 27 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qe 259 mijė banorė. Norma e urbanizimit nė Fier ėshtė rritur nga 32 nė 40 pėr qind. Fieri ka njė sipėrfaqe prej 1890 kilometrash katrore me densitet 161 banorė pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Gjirokastra

Gjirokastra ėshtė qarku me rėnien mė tė madhe tė popullsisė nė Shqipėri, rėnie qė ėshtė shkaktuar si nga migrimi dhe emigrimi, ashtu edhe nga norma mė e ulėt e fertilitetit qė ky qark ka patur gjatė dekadave tė fundit nė krahasim me pjesėn tjetėr tė vendit.

Popullata e Gjirokastrės qe 68 mijė banorė mė 2013 me rėnie 36 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qe 113 mijė banorė. Rėnia mesatare vjetore ėshtė 4.2 pėr qind.

Popullata urbane nė Gjirokastėr qe 35 mijė banorė mė 2013 me rėnie 18 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur nė qytetet e qarkut banonin 44 mijė banorė. Rėnia mesatare vjetore e popullatės urbane qe 1.9 pėr qind. Edhe kėtu deindustrializimi i periudhės pas komunizmit si dhe afėrsia gjeografike, kulturore dhe gjuhėsore me Greqinė lehtėsoi largimin e popullsisė.

Popullata rurale e qarkut Gjirokastėr qe 33 mijė vetė mė 2013 me rėnie 47 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qe 69 mijė. Norma e urbanizimit nė Gjirokastėr ėshtė rritur nga 39 nė 51 pėr qind. Gjirokastra ka njė sipėrfaqe prej 2884 kilometrash katrore dhe densitet popullsie prej 24 banorėsh pėr kilometėr katror. Ky ėshtė edhe qarku mė i depopulluar nė Shqipėri.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Korēa

Popullsia e qarkut tė Korēės, mė i madhi pėr nga sipėrfaqja, qe 216 mijė banorė mė 2013 me rėnie 16.5 pėr qind nė krahasim me vitin 2001, kur qe 265 mijė. Rėnia mesatare vjetore ėshtė 1.7 pėr qind.
Popullata urbane e Korēės qe 84 mijė vetė mė 2013 me rėnie 12 pėr qind nė krahasim me 97 mijė qė qe mė 2001. Rėnia mesatare vjetore qe 1.2 pėr qind.

Popullata rurale qe 132 mijė me rėnie 19.2 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qe 168 mijė vetė, Rėnia mesatare vjetore e popullsisė rurale ėshtė 2 pėr qind.

Norma e urbanizimit nė Korēė ka shėnuar njė rritje tė lehtė nga 37 nė 39 pėr qind. Sipėrfaqja e qarkut tė Korēės ėshtė 3711 banorė me densitet popullsie 58 banorė pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Kukėsi

Qarku i Kukėsit pati 83 mijė banorė mė 2013 me rėnie 22.7 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur qenė 111 mijė banorė. Rėnia mesatare vjetore ėshtė 2.4 pėr qind. Popullata urbane nė Kukės qe 28 mijė vetė mė 2013 me rritje 4.4 pėr qind nė krahasim me vitin 2001, kur qe 27 mijė vetė.

Popullata rurale qe 55 mijė vetė mė 2013 nga 84 mijė vetė qė qe mė 2001, me rėnie totale prej 32 pėr qind dhe me rėnie mesatare vjetore prej 3.5 pėr qind.  Norma e urbanizimit nė Kukės ėshtė rritur nga 25 nė 34 pėr qind. Kukėsi ka njė sipėrfaqe prej 2374 kilometrash katrore dhe densitet prej 35 banorėsh pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Lezha

Qarku i Lezhės shėnoi 133 mijė banorė mė 2013 me rėnie 15.3 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur popullata qe 159 mijė banorė. Rėnia mesatare vjetore ėshtė 1.5 pėr qind. Popullata urbane e qarkut Lezhė ėshtė rritur nė 77 mijė banorė nga 49 mijė banorė qė qe mė 2001, me rritje totale prej 51 pėr qind dhe me rritje mesatare vjetore prej 3.7 pėr qind.

E kundėrta ka ndodhur me popullatėn rurale, e cila ėshtė pakėsuar me 45 pėr qind nga 110 mijė vetė qė qe mė 2001 nė 56 mijė vetė mė 2013. Rėnia mesatare vjetore e popullsisė rurale nė kėtė qark rezulton 5.6 pėr qind.  Norma e urbanizimit nė qarkun e Lezhės ėshtė rritur me shpejtėsi nga 31 nė 58 pėr qind. Lezha ka njė sipėrfaqe prej 1620 kilometrash katrore dhe densitet popullsie prej 82 banorėsh pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset



Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Shkodra

Qarku i Shkodrės ka shėnuar njė rėnie tė shpejtė tė popullsisė totale dhe popullsisė rurale dhe rėnie mė tė pėrmbajtur tė popullsisė urbane. Nė vitin 2013, qarku i Shkodrės shėnoi 211 mijė banorė me rėnie 15.5 pėr qind nė krahasim me vitin 2001, kur popullata banuese qe 256 mijė banorė. Rėnia mesatare vjetore ėshtė 1.6 pėr qind.

Popullata urbane nė Shkodėr ka rėnė nga 96 mijė qė qe mė 2001 nė 93 mijė mė 2013 me rėnie totale prej 1.9 pėr qind. Popullata rurale ka rėnė nga 160 mijė nė 118 mijė vetė, me rėnie totale prej 24 pėr qind dhe me rėnie mesatare vjetore prej 2.5 pėr qind.  Norma e urbanizimit nė Shkodėr ėshtė rritur nga 37 nė 44 pėr qind. Shkodra ka njė sipėrfaqe prej 3562 kilometrash katrore dhe densitet popullsie prej 59 banorėsh pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Tirana

Qarku i Tiranės kishte njė popullsi prej 766 mijė banorėsh mė 2013 me rritje 26.1 pėr qind nė krahasim me vitin 2001 kur kishte 597 mijė banorė. Rritja mesatare vjetore ėshtė 2.1 pėr qind.

 Popullata urbane e Tiranės ėshtė rritur nga 380 mijė nė 559 mijė banorė, me rritje totale prej 42 pėr qind dhe rritje mesatare vjetore prej 3.1 pėr qind.  Popullata rurale e Tiranės ka rėnė me 1.1 pėr qind mes viteve 2001 dhe 2013 nga 217 mijė nė 213 mijė.

Norma e urbanizimit tė Tiranės ėshtė rritur nga 64 nė 72 pėr qind. Tirana ka njė sipėrfaqe prej 1652 kilometrash katrore dhe densitet popullate prej 464 banorė pėr kilometėr katrorė.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset



Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset


Vlora

Qarku i Vlorės ka shėnuar rėnie prej 8.5 pėr qind tė popullsisė mes viteve 2001 dhe 2013, njė rėnie afėrsisht e barabartė me mesataren kombėtare. Mė 2013 nė kėtė qark banonin 173 mijė banorė nga 193 mijė qė qenė mė 2001.

Popullata urbane e Vlorės ėshtė rritur nga 104 mijė nė 117 mijė banorė, me rritje totale prej 12.1 pėr qind.

Popullata rurale e Vlorės ka ndjekur tendencėn kombėtare duke u reduktuar me 33 pėr qind gjatė kėsaj periudhe dhe duke rėnė nga 89 mijė qė qe mė 2001 nė 56 mijė vetė mė 2013. Sipėrfaqja e qarkut Vlorė ėshtė 2706 kilometra katrore dhe densiteti i popullsisė ėshtė 64 banorė pėr kilometėr katror.


Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset



Analiza dhe Komentet: ODA
Burimi: Censuset




Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Gjergj Erebara