Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 03 Gusht 2019

Popullsia sipas religjionit, 1923-2011

7 vite mė parė
share()?>
Open Data Albania ka kryer njė hulumtim mbi pėrkatėsinė fetare tė popullsisė nė shtetin shqiptar. Tė dhėnat i pėrkasin viteve 1923, 1927 dhe 2011. Tė dhėnat e viteve 1923 dhe 2011 i pėrkasin censuseve ndėrsa ato tė vitit 1927 i pėrkasin regjistrit civil. Tė dhėnat pėr vitet 1923 dhe 1927 janė publikuar nga T. Selenica, Shqipėria mė 1927 ndėrsa ato tė vitit 2011 janė publikuar nga INSTAT, Rezultatet Kryesore tė Censusit tė Pėrgjithshėm tė Popullsisė dhe Banesave, Tiranė 2012.

Pėrkufizimet

Religjioni si koncept ligjor: Arsyeja e regjistrimit tė popullsisė sipas pėrkatėsisė fetare nė Ballkan nė kohėn e sundimit Osman, lidhet me faktin se feja qe njė status ligjor, pėrpos tė qenit njė besim fetar. Kristianėt kishin detyrime tė ndryshme ligjore sa i pėrket taksave dhe shėrbimit ushtarak nga myslimanėt, ndėrkohė qė hebrenjtė i nėnshtroheshin gjithashtu ligjeve tė ndryshme.


Burimi: T. Selenica
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Censusi i vitit 1923 dhe numėrimi i popullsisė sipas besimit fetar duket se qe reminishencė e kėtij pėrkufizimi. Religjionet nė kuptimin e censusit tė vitit 1923 qenė myslimanė, ortodoksė, katolikė dhe hebrenj. Besime tė tjera, pėr tė cilat ne kemi tė dhėna se kanė ekzistuar, nuk janė regjistruar pėr shkak se dominonte ende mendimi i religjionit si status ligjor.

Religjioni si besim: Ndryshe nga censusi i vitit 1923, censusi i vitit 2011 synoi tė masė pėrkatėsinė fetare tė popullsisė sipas bindjes sė vet. Rrjedhimisht, tė dhėnat e censusit tė vitit 1923 dhe atij tė vitit 2011, nuk janė tė krahasueshme.

Ndarja krahinore: Pėr vitin 1923, kohė pėr tė cilėn ekzistojnė tė dhėnat e pėrkatėsisė fetare sipas krahinave, ėshtė ndarja administrative zyrtare nė 9 prefektura. Pėr vitin 1927, shfaqet veēmas prefektura e Tiranės, e cila mė 1923 qe nėnprefekturė e Durrėsit. Pėr prefekturėn e Durrėsit krahasimi mes viteve 1923 dhe 1927 ėshtė i pavlefshėm.

Me popullsi do tė kuptojmė numri i banorėve me banim tė pėrhershėm nė territorin e shtetit shqiptar nė kohėn kur ėshtė kryer censusi, si dhe numri i banorėve pėr tė cilėn raportohen tė dhėna nga regjistri civil i vitit 1927. Popullata shqiptare me banim jashtė vendit nuk ėshtė pėrfshirė nė kėto statistika.

Besueshmėria e tė dhėnave

Tė dhėnat e vitit 1923 reflektojnė njė nėnraportim nė njė masė qė ėshtė e vėshtirė tė pėrcaktohet. Shifrat e vitit 1927 pasqyrojnė lindjet minus vdekjet dhe shpėrnguljet tė raportuara nė zyrat e shtetit civil tė kohės. Kėto tė dhėna janė gjithashtu tė nėnraportuara.

Shifrat e vitit 2011 janė paraqitur nga Instituti i Statistikave dhe konsistojnė nė vlerėsime tė projektuara pėr tė gjithė popullsinė tė rezultateve tė mbledhura nga censusi 2011. Censusi pyeti shqiptarėt qė takoi gjatė intervistave mbi pėrkatėsinė fetare.

Krahasueshmėria e tė dhėnave

Tė trija tė dhėnat nuk janė drejtpėrsėdrejti tė krahasueshme me njėra-tjetrėn pasi masin gjėra tė ndryshme. Rrjedhimisht vlefshmėria e krahasimit duhet tė merret me rezerva.

Pėrkatėsia fetare 1923 dhe 1927

Nga 814 mijė banorė qė u regjistruan nė vitin 1923 nė Shqipėri, 558 mijė, ose 68.5 pėr qind, rezultuan myslimanė, 171 mijė ose 20.5 pėr qind rezultuan Ortodoksė dhe afro 85 mijė vetė, ose 10.5 pėr qind, rezultuan katolikė. Nė vitin 1927, popullsia totale e regjistruar arriti nė 833 mijė vetė, nga tė cilėt, 563 mijė ose 67.6 pėr qind rezultuan myslimanė, 181 mijė ose 21.7 pėr qind qenė ortodoksė dhe 88,739 vetė ose 10.6 pėr qind qenė katolikė. Nė Shqipėri nė atė kohė raportohen edhe 99 hebrenj, qė jetonin nė Prefekturat e Gjirokastrės, Vlorės dhe Tiranės.


Burimi: T. Selenica
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Mes viteve 1923 dhe 1927, popullsia totale rezulton tė jetė rritur me 2.4 pėr qind, myslimanėt me 1 pėr qind, ortodoksėt me 5.8 pėr qind dhe katolikėt me 4.6 pėr qind. Duke marrė parasysh se shifrat e vitit 1927 reflektojnė shėnimet e kryera nė zyrat e shtetit civil, nga kėto shifra nuk mund tė nxirren konkluzione tė besueshme. Nuk ėshtė e mundur tė dihet nėse norma e mosraportimit qe mė e lartė apo mė e ulėt nė njė grup fetar. Nė vitet 1923 dhe 1927, bektashinjtė janė numėruar si myslimanė pasi nuk ekzistonte koncepti si njė religjion mė vete. 

Besimi sipas krahinave 1927

Nga statistikat e vitit 1927, dallohet se myslimanėt janė tė pranishėm te tė gjitha prefekturat e vendit dhe pėrbėjnė mbi dy tė tretat e popullsisė nė gjashtė nga dhjetė prefekturat. Nė Gjirokastėr, myslimanėt pėrbėjnė mė pak se gjysmėn e popullsisė ndėrsa nė Shkodėr, pėrbėjnė vetėm 34.6 pėr qind.


Burimi: T. Selenica
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Ortodoksit janė gjithashtu tė pranishėm nė tė gjithė territorin e vendit me pėrjashtim tė Kosovės/Kukėsit, por qenė tė pėrqendruar mė sė shumti nė Berat, Korēė, Vlorė dhe Gjirokastėr. Gjirokastra qe prefektura e vetme ku Ortodoksit pėrbėnin pak mė shumė se gjysmėn e popullsisė. Katolikėt gjenden tė pranishėm nė Dibėr, Durrės, Kosovė/Kukėsi dhe Tiranė, por shumica e tyre banonte nė prefekturėn e Shkodrės. Nga 88,739 katolikė qė qenė nė Shqipėri nė vitin 1927, rreth 72,867 vetė jetonin nė prefekturėn e Shkodrės, ku pėrbėnin edhe 64 pėr qind tė popullsisė.

Pėrkatėsia fetare 2011

Popullsia banuese nė Shqipėri nė vitin 2011 rezultoi 2.8 milionė banorė, nga tė cilėt, 1.58 milionė ose 56.7 pėr qind, rezultuan myslimanė, 58,624 vetė ose 2.1 pėr qind rezultuan bektashinj, 281 mijė vetė ose 10 pėr qind qenė katolikė dhe 189 mijė vetė ose 6.7 pėr qind, qenė ortodoksė.


Burimi: INSTAT/CENSUS 2011
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Shqipėria rezultoi se ka besimtarė pa religjion 154 mijė vetė ose 5.5 pėr qind tė popullsisė, ateistė 70 mijė vetė ose 2.5 pėr qind tė popullsisė si dhe besime tė tjera. Rreth 14 pėr qind e popullsisė refuzoi tė pėrgjigjet pėr besimin e vet fetar. Tė dhėnat mbi pėrkatėsinė fetare sipas prefekturave pėr vitin 2011 nuk janė bėrė publike.



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Gjergj Erebara