Ndryshimi i fundit: E Hėnė, 07 Janar 2019

Indikatorėt pėr ujin e prodhuar dhe faturuar

7 vite mė parė
share()?>
Shqipėria ėshtė njė vend me burime tė shumta ujore, por pavarėsisht kėtij fakti, 20% tė qytetarėve tė saj ende nuk iu ofrohet shėrbimi i furnizimit me ujė. Kapaciteti mesatar vjetor i burimeve me ujė tė pijshėm ėshtė vlerėsuar nė 654 milionė metra kub, ndėrkohė qė uji i prodhuar ėshtė 292 milionė metra kub. Pra, aktualisht janė duke u shfrytėzuar vetėm 44% tė burimeve nė dispozicion.

Kėrkesa pėr ujė tė pijshėm pėr popullatėn qė jeton nėn juridiksionin e shoqėrive qė ofrojnė kėtė shėrbim dhe qė monitorohen nga MPPTT-ja, duke marrė nė shqyrtim edhe humbjet ėshtė vlerėsuar rreth 240 milionė metra kub nė vit . Paradoksalisht, nė vendin tonė prodhohet mė shumė ujė se sasia e vlerėsuar qė kėrkohet, qė do tė thotė se pjesa tjetėr shpėrdorohet. Ndėrkohė, uji i faturuar ėshtė nė normėn 36.8% e ujit tė prodhuar ose 44.7% e ujit qė kėrkohet nga banorėt.
  
Burimi: DPUK
Komentet dhe pėrpunimi: ODA

Kėto shifra janė vėrtet alarmante sepse vetėm rreth 37% e ujit tė prodhuar arrihet tė faturohet, ndėrkohė qė nuk duhet harruar se jo i gjithė uji i faturuar arkėtohet. Gjithsesi, edhe me supozimin se gjithė faturat e ujit paguhen, ky indikator tregon se 37% e ujit qė paguhet nga qytetarėt e pėrgjegjshėm, vlen pėr pjesėn tjetėr tė personave qė e pėrfitojnė kėtė shėrbim, por nuk paguajnė. Kjo shpjegon edhe arsyen pse nė mėnyrė konstante, ky sektor del me humbje dhe subvencionohet nga shteti, edhe kur ka tė gjitha kushtet qė tė jetė fitimprurės.

Duhet theksuar se brenda normės 67% tė ujit tė pafaturuar, pėrfshihet edhe ajo qė quhet “humbje reale” dhe qė vjen si pasojė e mėnyrės sė konfigurimit tė sistemit. Kjo humbje quhet normale, kur ėshtė nė vlerat 20-25% tė sasisė sė prodhuar, por aktualisht, vetėm 2 kompani e kanė kėtė tregues brenda kėtij limiti. Humbjet e tjera vijėn pėrgjithėsisht nga lidhjet e parregullta apo amortizimi i lartė i rrjetit tė ujėsjellėsit.

Grafikisht, faturimi i ujit per 2010-n paraqitet:

Burimi: DPUK
Komentet dhe pėrpunimi: ODA

Nėqoftė se do tė analizohej trendi i sasisė sė prodhuar, shitur dhe pa tė ardhuara pėr 5 vitet e fundit, grafiku do tė ishte si mė poshtė.

Burimi: DPUK
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Sic mund tė shikohet, sasia e ujit tė prodhuar ka ardhur nė ulje nga viti nė vit dhe nė 2010-n ajo ishte 15.6% mė e ulėt sa sa nė vitin 2006. Kjo ecuri mund tė pėrcaktohet si pozitive pėr vendin tonė, pasi sasia e prodhuar ėshtė mė e madhe se sa kėrkesa e vlerėsuar, fakt ky qė nėnkupton sė ėshtė ulur sasia e shpėrdoruar e ujit.

Ndėrkohė, ecuria e ujit tė shitur pėrcakton si vit mė problematik 2008-n, nė tė cilin afro 72% e sasisė sė prodhuar nuk ėshtė faturuar. Kjo ecuri negative ka nisur qė nė vitin 2006, kur norma e ujit pa tė ardhura ishte 63.6%. Pas vitit 2008 vihet re njė pėrmirėsim i sasisė sė faturuar tė ujit kundrejt sasisė sė prodhuar dhe vetėm nė vitin 2010 sektori i ujėsjellėsit ia ka dalė tė kthehet nė shifrat e vitit 2006. Pra, nė kėto 5 vjet, ky sektor ka bėrė hapa para po aq sa dhe hapa mbrapa, duke e lėnė pėrformancėn nė tė njėjtin nivel.




Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: M.Sc. Blerta Zilja