Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 22 Qershor 2019

Indikatorėt mbi normėn e arkėtimeve tė ujit tė faturuar dhe ujit tė matur

8 vite mė parė
share()?>
Norma e arkėtimit ėshtė njė ndėr indikatorėt mė tė rėndėsishėm financiar tė cdo aktiviteti. Ajo jep informacion mbi pėrqindjen e vlerės sė faturave tė arkėtuara brenda njė periudhe tė caktuar. Objektivi i dėshiruar nga shoqėritė ėshtė njė normė 100%, e cila flet pėr pėrgjegjshmėri tė pėrfituesve tė shėrbimit dhe minimizim tė humbjeve pėr shkak tė borxheve tė kėqija.

Ecuria ndėr vite i kėtij indikatori nuk ka qenė shumė i kėnaqshėm. Nė grafikun e mėposhtėm jepet norma e arkėtimit pėr konsumatorėt familjarė, entet private dhe institucionet publike. Kėto tė fundit shfaqen edhe me norma 100%, qė iu referohen pagesave tė prapambetura. Pra, ato kanė paguar jo vetėm faturat e vitit pėrkatės, por edhe borxhet qė kanė pasur ndaj shoqėrisė sė Ujėsjellės-Kanalizimeve.

Burimi: DPUK
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Mė problematike shfaqen pagesat nga familjet dhe entet private. Pėrmirėsim i vogėl ėshtė bėrė nė fushėn e arkėtimeve nga kosumatorėt familjar nė periudhėn 2006-2009, madje ka pasur edhe regresione. Viti 2010 shfaqet me njė ecuri relativisht mė tė mirė pasi ėshtė rritur gati 20% krahasuar me vitin 2009, por gjithsesi norma 84.3% nė vetvete ėshtė larg targetit tė synuar 98-100%. Edhe entet private nuk kanė pasur njė pėrformancė tė mirė. Nė 2010-n, norma e arkėtimit ishte 81.6%, mė e larta e tė gjithė 5-vjecarit, por ka ende shumė punė pėr t’u bėrė pėr arkėtimin e tė gjithė ujit tė faturuar.

Sipas Raportit 2010 tė ERRU-sė, vetėm 13 shoqėri nga 58 kanė norma arkėtimi mbi 90%. Marrja e masave ndėshkuese pėr mospagimin e faturave, gjobat, pėrmirėsimi i sistemit tė pagesave kanė filluar tė japin frytet e tyre, por gjithsesi ato ende nuk janė tė mjaftueshme. Problemi vėshtirėsohet sidomos me zbatimin individual tė masave ndėshkimore (ndėrprerja e ujit) pėr shkak tė sasisė qė faturohet nė bazė tė matjeve dhe asaj qė faturohet afrofe.

Burimi: ERRU
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Shifrat tregojnė se nė 2010-n, vetėm 45% e konsumatorėve paguajnė realisht atė qė konsumojnė. Nė tė tre vitet e marra nė shqyrtim vihet re njė pėrmirėsim shumė i vogėl i normės sė ujit tė matur ndaj ujit total tė faturuar. Nga 40% qė ka qenė nė vitin 2008, ai ka arritur vetėm nė 45% dy vjet mė vonė. Pajisja me matėsa dhe evidentimi i saktė i sasisė sė ujit qė konsumon cdo individ dhe detyrimit qė ai duhet tė paguajė rrit pėrgjegjshmėrinė nė pėrdorimin e tij, duke ulur shpėrdorimet dhe humbjet, rrit vetėdijen e cdokujt mbi shumėn e parave qė ai duhet tė paguaj (psikologjikisht ėshtė mė e lehtė pėr njė njeri tė pranojė tė paguaj  njė faturė, tė cilėn ai e di qė ėshtė matur nė mėnyrė tė saktė e tė rregullt) si dhe i jep njė vizion mė tė qartė kompanisė mbi humbjet reale qė po i shkaktohen pėr shkak tė faturimit afrofe.

Ecuria e Faturimit tė matur nė pėrqindje paraqitet grafikisht:

Burimi: ERRU
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Ajo qė mund tė thuhet nga shqyrtimi i tė dy indikatorėve ėshtė qė performanca e sektorit tė ujit tė pijshėm nuk ėshtė aspak ajo e dėshiruara. Shifrat e arkėtimeve flasin pėr njė normė mesatare 84%, por nuk duhet harruar se vetėm rreth 37% e ujit tė prodhuar nė total faturohet. Pra, praktikisht ėshtė duke u arkėtuar vetėm 30% e gjithė ujit qė prodhohet nė shkallė vendi, cfarė flet pėr domosdoshmėri tė marrjes sė masave drastike nėse dėshirohet tė pėrmirėsohet realisht performanca e kėtij sektori dhe rritja e cmimive nuk ėshtė e vetmja rrugė. Duhen bėrė pėrpjekje maksimale pėr tė minimizuar vjedhjet dhe shprėrdorimin e ujit, e cila vjen nga pėrgjithėsisht nga personat/bizneset qė nuk janė regjistruar si klientė pranė shoqėrive qė e ofrojnė  kėtė shėrbim ose paguajnė tarifa afrofe si dhe duhen zvogėluar humbjet pėr shkak tė amortizimit tė rrjetit tė ujėsjellėsave. 





Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: M.Sc. Blerta Zilja