Ndryshimi i fundit: E Enjte, 14 Shtator 2017

Cmimi i ujit tė pijshėm ndėr vite dhe krahasimi i tij me kostot

6 vite mė parė
Ndjeshmėria e publikut pėr cmimin qė paguan kundrejt cdo shėrbimi tė ofruar, por sidomos pėr kategorinė e shėrbimeve qė cilėsohen si shumė tė rėndėsishme pėr zhvillimin e njė jete normale, ėshtė e lartė dhe uji i pijshėm ėshtė njėri prej tyre. Pėrcaktimi i tarifave tė tij ėshtė kompetencė e Entit Rregullator tė Ujit (ERRU). ODA ka kryer njė hulumtim mbi cmimin mesatar tė zbatuar pėr familjarėt, entet private dhe institucionet shtetėrore pėr vitet 2008-2011. Duhet theksuar se tarifat variojnė nga njėra Njėsi Vendore nė tjetrėn, ndaj pėr realizimin e analizės ėshtė llogaritur njė mesatare e tyre.

Burimi: DPUK
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Ajo qė vihet re nga grafiku ėshtė se tarifat pėr biznesin janė mė tė lartat e tė tre kategorive, pothuajse 3 herė mė tė larta se sa pėr konsumatorėt familjar. Kjo ėshtė kategoria qė ka pėrjetuar edhe rritjet absolute mė tė mėdha, 8 lekė/m3 nė vitin 2010.

Cmimi mesatar pėr familjet ėshtė rritur nė vitin 2010 me 2.9 lekė/m3, ose 9.7% krahasuar me vitin 2009. Edhe nė 2011-n, tarifat mesatare kanė ardhur nė rritje, me rreth 3%. Aktualisht, Njėsitė Vendore me tarifat mė tė ulta janė: Bulqiza (12.5l/m3); Orikumi (18 l/m3); Vau Dejės, Pukė Fshat dhe Fushė Arrėz (20 l/m3), ndėrsa ato me tarifat mė tė larta: Lushnje (60 l/m3); Pogradec (55 l/m3); Korcė,Shkodėr, Divjakė dhe Mallakastėr (50 l/m3). Nga cmimi minimum nė atė maksimum vihet re njė luhatje rreth 4.8 herė, e cila pėrcaktohet kryesisht nga ndryshimi i kostove pėr sigurimin e ujit dhe ofrimin e shėrbimit.

Nėse do tė merrnim nė shqyrtim Koston e Prodhimit, Koston e Shitjes dhe Cmimin Mesatar tė ujit, vihet re se cmimi ėshtė nė mėnyrė tė vazhdueshme nėn koston e llogaritur. Diferenca midis tyre ka ardhur nė ulje qė pas vitit 2008, por megjithatė, nė 2010-n, cmimi mesatar ėshtė 35% mė i vogėl se sa kostoja e shitjes.
  
Burimi: DPUK
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Kostoja e prodhimit ka ardhur nė rritje nga viti nė vit, por edhe kostoja e shitjes ka pasur performancė jo tė mirė deri nė vitin 2008, kur ajo u rrit 18% krahasuar me njė vit mė parė.
Ecuria e Kostos sė Prodhimi, Shitjes dhe Cmimit mesatar paraqitet dukshėm nė grafikun qė vijon:



Burimi: DPUK
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Njė nga faktorėt kryesor qė ka ndikuar ka qenė edhe konsumi i lartė i energjisė elektrike, kosto kjo qė pėrbėn rreth 30% tė kostos totale tė shėrbimit me ujė. Humbjet pėr shkak tė vjedhjeve apo amortizimit tė rrjetit tė ujėsjellėsit bėjnė qė tė prodhohet e futet nė rrjet mė shumė ujė se sa duhet. Kjo shoqėrohet jo vetėm me kosto shtesė, por edhe me njė pėrdorim mė tė lartė se sa ėshtė e nevojshme e energjise elektrike. Pėr kėtė arsye, duhen rritur pėrpjekjet jo vetėm pėr t’i mbajtur nėn kontroll kostot, por edhe pėr t’i ulur ato nėpėrmjet kufizimit tė humbjeve.




Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: M.Sc. Blerta Zilja