Ndryshimi i fundit: E Enjte, 14 Shtator 2017

Indikatorėt e furnizimit me ujė tė pijshėm

6 vite mė parė
Uji ka njė rol shumė tė rėndėsishėm nė jetėn e njeriut dhe sigurimi i tij ėshtė kthyer nė njė nga sfidat mė tė mėdha botėrore. Ai nėnkupton pastėrti, energji, por mbi tė gjitha, dicka tė sigurt pėr tė pirė. Sipas shifrave, ėshtė vlerėsuar se rreth 2.6 miliardė njerėz nė botė nuk kanė ujė higjienik dhe rreth 900 milionė tė tjerė nuk konsumojnė ujė tė sigurt. Sipas OBSH-sė, 88% e sėmundjeve tė diarresė shkaktohen nga konsumimi i kėtij lloj uji. Gjithmonė uji ka qenė faktor vendimtar nė zhvendosjen e popullsive nga njė vend nė njė tjetėr, sepse ai ėshtė kushti themelor pėr njė jetė tė sigurt e tė shėndetshme.

Nga ky kėndvėshtrim, Shqipėria mund tė quhet njė vend i bekuar. Pėr sasinė e burimeve qė gėzojnė, qytetarėt e Shqipėrisė duhet tė ishin tė fundit qė t’i mbanin sytė nga ora e tė kontrollonin ēezmėn nėse kanė apo jo ujė. E megjithatė, ende njė pjese tė mirė tė popullatės nuk i ofrohet shėrbimi i ujit, ndėrkohė qė edhe mė  fatlumėt janė subjekt i ardhjes sė ujit sipas orareve tė caktuara.

Aktualisht, sektori i ujėsjellės-kanalizimeve e realizon funksionin e tij nga ndėrveprimi i Entit Rregullator tė Ujėsjellės Kanalizimeve (ERRU), Ministrisė sė Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit (MPPTT), Njėsive pėrkatėse tė Qeverisjes Vendore dhe shoqėrive qė realizojnė shėrbimin e furnizimit me ujė dhe largimin e ujrave tė ndotur. Deri nė vitin 2010, nė kėtė sektor operonin 56 kompani, nga tė cilat 43 janė tė licencuara, 5 iu kishte mbaruar afati i licencimit dhe 8 nuk kishin aplikuar asnjėherė pėr licencim, edhe pse ky pėrbėn detyrim ligjor.

Burimi: DPUK
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Licensimi i operatorėve tė sektorit tė ujėsjellės-kanalizimeve nė pėrqindje paraqitet grafikisht:

Burimi: DPUK
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Situata e furnizimit me ujė tė pijshėm
Pavarėsisht burimeve tė shumta, sipas tė dhėnave tė vitit 2010, 19.7% e popullsisė totale qė jeton nė zonėn e juridiksionit ku operojnė shoqėritė e monitoruara nga DPUK, nuk shėrbehen nga sistemet e furnizimit me ujė tė pijshėm. Pjesa mė e madhe e tyre jeton nė fshat (67%) ndėrsa qyteti prezantohet me njė sistem mė tė pėrmirėsuar.

Burimi: MPPTT
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Nga popullsia totale qė furnizohet me ujė, 78% e tyre jeton nė qytet dhe vetėm 22% jetojnė nė fshat. Nėse bėhet njė krahasim nė raportin furnizohet/nuk furnizohet me ujė pėr zonat rurale dhe urbane, do tė vihej re se: 9.2% e popullsisė qė jeton nė zonat urbane dhe 43% e popullsisė qė jeton nė zonat rurale nuk furnizohet me ujė tė pijshėm. Pra, fshati vazhdon tė jetė ende i diskriminuar, shumė larg plotėsimit tė kushteve pėr sigurimin e ujit, e akoma mė larg ujit 24 orė. Duhet theksuar se studimet e rendisin lehtėsimin e sigurimit tė ujit si njė ndėr indikatorėt mė tė rėndėishėm pėr tė vlerėsuar kushtet e jetesės nė njė vend dhe pėr tė shpjeguar arsyet e lėvizjes sė popullsisė nga zonat rurale drejt zonave urbane.  

Burimi: MPPTT
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Grafikisht, furnizimi i popullsisė urbane me ujė paraqitet :

Burimi: MPPTT
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Grafikisht, furnizimi i popullsisė rurale me ujė paraqitet :

Burimi: MPPTT
Komentet dhe pėrpunimi: ODA

Megjithatė, lidhur me pjesėn e popullsisė qė shfaqet pa shėrbimin e ujit nuk duhet lėnė pa permendur fakti se ajo mund ta sigurojė ujin nėpėrmjet puseve individuale (gjė qė nuk e lehtėson jetėsėn e tyre) ose mund ta pėrdori ujin nė mėnyrė tė paligjshme nga sistemet e ujėsjellėsit tė shoqėrive qė e ofrojnė kėtė shėrbim, por duke qėnė se nuk janė tė deklaruar, firmat i klasifikojnė si popullsi e pashėrbyer.

Gjithsesi, njė gjė ėshtė e sigurt, se plotėsimi i objektivit qė pas vitit 2015, 83% e zonave rurale tė furnizohen me ujė, kur ende nė vitin 2010, vetėm 43% e tyre e kanė kėtė shėrbim, do tė jetė njė sfidė shumė e madhe jo vetėm pėr qeverinė, por edhe pėr Buxhetin e Shtetit.





Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: M.Sc. Blerta Zilja