Ndryshimi i fundit: E Premte, 24 Nėntor 2017

Cilėsia e plazheve – indikatorėt Fecal Coliforms dhe Intestinal Enterococus

6 vite mė parė
share()?>

Shqipėria ėshtė njė vend i bekuar, me njė vijė bregdetare prej 316 kilometrash. Pėrgjatė tij ravijėzohen plot plazhe ranorė e me gurė, duke e kthyer nė njė nga zgjedhjet e preferuara pėr kalimin e pushimeve tė verės. Megjithatė, zhvillimet e vrullshme urbane kanė ndikuar jo pak mbi pastėrtinė e tij. Deti Adratik dhe Jon janė bėrė pritėsit e shkarkimeve urbane, industriale, bujqėsore e blegtorale. Nė ta derdhen jashtė cdo kontrolli pesticidet dhe kimikatet e papėrpunuara tė tokave bujqėsore,  mbetjet organike, tė cilat pėrmbajnė fosfor e azot, viruse e baktere patogjene, metale tė rėnda, etj.

Rritja e banorėve nė disa qendra urbane e ka bėrė tė pamundur procesin e vetpastrimit tė detit, pėr shkak tė sasisė sė madhe tė shkarkimeve urbane. Pervec kėtyre faktorėve, tė cilėt duhet tė ishin nėn menaxhimin dhe kontrollin e qeverive lokale, listės sė gjatė i shtohen edhe plehrat e pafundme tė lėna kudo pėrgjatė bregdetit, pėrfshi kėtu edhe njė ndėr armiqtė kryesorė tė gjallesave detare, qeset e plastmasit. Por ndotjet e drejpėrdrejta nga shkarkimet nė det apo plehrat nuk janė tė vetmet.

Ndotja e lumenjve, sidomos nėpėr zonat rurale, ku luginat e tyre jo rrallė janė vend-depozitimet e mbetjeve janė njė tjetėr burim papastėrtie. Edhe ndotja e ujėrave nėntokėsore jep ndikimin e saj nė kėtė vorbull tė madhe. Nė mėnyrė tė pėrmbledhur mund tė thuhet se plazhet shqiptare janė nė rrezik tė madh. Nėse disa prej tyre ende janė nėn kufinjtė e ndotjes, kjo nuk vjen pėr shkak tė menaxhimit tė kujdesshėm tė tyre, por thjesht pėr inertėsi dhe frenkuentim jo masiv.

Dy nga indikatorėt mė tė rėndėsishėm tė cilėsisė sė ujrave detare, tė cilė lidhen me mikroorganizma tė ndotjes fekale janė: koliformet fekale (Fecal Coliforms – FC) dhe enterokoku intestinal (Intestinal Enterococus – IE). Fokusi bie kryesisht mbi kėta dy indikatorė pasi derdhja e papėrpunuar e ujėrave tė zeza nė det ėshtė burimi mė i madh i ndotjes si dhe vatėr e sėmundjeve infektive. Nga tė dhėnat e Institutit tė Shėndetit Publik, plazhet mė tė ndotura janė nė Durrės, Kavajė, Vlorė e Sarandė. Ndėrkohė qė me cilėsi mė tė mirė paraqiten Borshi, Dhėrmiu, Shėngjini, Velipoja e Himara.     

Plazhi i Durrėsit:

Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave (tė dhėnat i pėrkasin vitit 2009)
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Sic mund tė shikohet edhe nga grafiku, tė gjitha plazhet e monitoruara nga ISHP kanė njė prezencė tė FC – 50 mbi normėn e lejuar prej 100. Shumė tė ndotur paraqiten sidomos plazhet pranė Torres, Plepat dhe Ish kampi i pionerėve, rreth 10 herė mbi normėn e lejuar. Nė raportin e MMPAU 2009, theksohet se nga 21 plazhet e vrojtuara nė Durrės, 90% klasifikohen Cilėsi e Dobėt dhe 10% Cilėsi e Mjaftueshme (faqja 90). Kėto pėrfundime e rendisin Durrėsin si vendin me plazhet mė tė ndotura nė vend.

Ndėrkohė, tė gjitha plazhet qė i pėrkasin kategorisė Cilėsi e Dobėt kanė nevojė pėr ndėrhyrje tė menjėhershme, deri nė mbyllje tė tyre, pasi pėrbėjnė rrezik pėr shėndetin publik. Ndotja nė plazhet e qytetit tė Durrėsit ėshtė pėrkeqėsuar shumė nga mungesa e kanalizimeve tė ndėrtimeve tė reja, sidomos nė zonėn e Plazhit.  Nė tė shumtėn e rasteve situata ėshtė zgjidhur me gropa septike. Mirėpo ndėrtimi i tyre nė zona ranore dhe jo sipas parametrave bėn qė kėto ujėra tė derdhen krejt tė papėrpunuara nė det.

Plazhi i Kavajės:

Plazhi i Kavajės ka rezultuar nė 10% tė stacioneve tė monitoruara me Cilėsi tė Shqkėlqyer, 50% me Cilėsi tė Mirė, ndėrsa nė 40% tė tij me Cilėsi tė Dobėt, me domosdoshmėri pėr ndėrhyrje tė menjėhershme (Raporti 2009 MMPAU, fq 91).


 

Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave (tė dhėnat i pėrkasin vitit 2009)
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Plazhet mė tė ndotuara janė ai i Golemit dhe zona e Vaporit tė Mbytur, qė janė gjithashtu edhe ndėr plazhet mė tė populluara.

Plazhi i Vlorės:

Edhe plazhi i qytetit tė Vlorės ėshtė shumė i ndotur. Sidomos zona e Shkollės sė Marinės ėshtė jashtė cdo parametri tė mundshėm dhe burim i jashtėzakonshėm infeksionesh. Nė kėtė zonė prej jo mė shumė se 800 metrash, mund tė numėrohen me sy tė lirė tė paktėn 6 kanale tė ujėrave tė zeza, qė derdhen drejtpėrsėdrejti nė det. Ai ėshtė 15 herė mė i ndotur se norma e megjithatė ėshtė mjaft i frenkuetuar nė stinėn e verės.

Situata nuk ėshtė mė pak problematike nė Plazhin e Ri, qė ėshtė shpalluar edhe zona e plazhit publik nga Bashkia e Vlorės. Ai administrohet drejtpėrsėdrejti nga kjo Bashki, e cila ka siguruar cadra falas, roje bregdetare apo facilitete tė tjera. Por ndėrkohė nė tė derdhen 4 kanale tė ujėrave tė zeza, tė cilat janė lehtėsisht tė dallueshme, pasi e pėrshkojnė mes pėr mes plazhin.

 

Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave (tė dhėnat i pėrkasin vitit 2009)
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Ndėrkohė, e ndotur pėrtej parametrave paraqitet edhe zona e Plazhit tė Vjetėr.

Jo rastėsisht Durrėsi, Golemi dhe zona e qytetit tė Vlorės janė mė tė ndoturit. Ndėrtimet e shumta, pa kriter, pa plan urbanistik, pa shtrim rrjetesh kanalizimesh kanė qenė kanceri i kėtyre plazheve. Miklimi si zona tė bukura ishte nė tė njėjtėn kohė edhe mallkim. Ajo cfarė ėshtė mė shqetėsuese ėshtė mungesa e planeve konkrete pėr pėrmirėsim tė situatės. Ndėrsa ISHP jep sinjalin e alarmit dhe kėrkon ndėrhyrje tė menjėhershme qė prej shumė vitesh, masat duket se janė inekzistente.

Situata ėshtė problematike edhe nė preferencat e reja tė shqiptarėve. Ndotja e lartė e plazheve mė popullor nė vend ka bėrė qė shqiptarėt tė eksplorojnė plazhe tė reja. Kėrkesa nė rritje pėr destinacione si Shėngjini, Gjiri i Lalzit, Jala, etj, si dhe shtrimi i rrugėve ka ngjallur interesin e ndėrtuesve edhe pėr kėto zona.

Qė tani janė shfaqur hotelet e para nėpėr plazhe. Mirėpo, nėse kėto ndėrtime nuk do jenė tė kontrolluara dhe fillimisht tė ngrihet sistemi i kanalizimeve, atėherė masakra urbane do tė vazhdoj pafundėsisht dhe 316 kilometra det i kthjellėt e i pastėr nuk do tė ngelen gje tjetėr vecse njė kujtim i bukur pėr t’u treguar nėpėr fotografi.      






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc