Ndryshimi i fundit: E Hėnė, 11 Dhjetor 2017

Emėtimet e CO2-shit nė Shqipėri

6 vite mė parė
share()?>

Pasojat e CO2-shit

Dioksidi i karbonit ėshtė cilėsuar si shkaktari kryesor i ngrohjes globale. Ai clirohet nga djegia e naftės, qymyrit dhe gazit, qė janė edhe burimet kryesore tė sasisė sė tij nė ajėr. Nė 50 vitet e fundit, pėrqėndrimi i tij nė ajėr ka ardhur nė rritje tė vazhdueshme nė gjithė botėn, mesatarisht 3%/vit. Pasi clirohet nė atmosferė, ai qėndron aty pėr 100 deri nė 200 vjet. Kjo sjell njė rritje tė pėrqėndrimit tė CO2-shit, e cila finalizohet me rritjen mesatare tė temperaturės sė Tokės.

Studimet e fundit kanė treguar se mund tė ndodhin ndryshime katastrofike nė mjedis nėse temepratura globale rritet me mė shumė se 2 gradė celsius. Kjo rritje do tė realizohet nėse pėrqėndrimi i CO2-shit shkon 450 ppm (parts per million). Nė fillim tė 2007-s, pėrqėndrimi i CO2-shit ishte 380 ppm dhe rritet mesatarisht 2-3% cdo vit. Kjo do tė thotė, se nėse ecet me kėto ritme, pika kritike do tė arrihet brenda 20-30 viteve.

Pėr kėtė arsye, shtetet e zhvilluara kanė filluar tė marrin masa pėr uljen e sasisė sė emėtimit tė CO2-shit. Nė 2005-n, CO2 per capita e gjithė botės ishte vlerėsuar 4 ton nė vit, ndėrsa angazhimet janė qė brenda 2050-s, ky indikator tė zbresi nė 2 ton nė vit.

Burimet e CO2-shit

Burimet kryesore tė CO2-shit janė transporti, prodhimi i energjisė elektrike dhe prodhimi industrial. Emėtimet nga trasporti i njerėzve dhe mallrave janė kthyer shumė problematike nė trendin botėror, pasi kanė kaluar edhe emėtimet nga prodhimi industrial. Jo pak shqetėsuese janė edhe clirimet nga prodhimi i energjisė elektrike.


Shkaku kryesor i emėtimit tė CO2-shit nė Shqipėri ėshtė pėrdorimi i automjeteve. Megjithatė, jo pak ndikojnė edhe djegia e plehrave pranė qendrave urbane, industritė e cimentos, rafineritė e naftės apo ajo e kromit, etj.


 

Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Nė shqyrtimin e indikatorit CO2 per capita (pėr frymė) vihet re se nė vitet 1970-1990 ka qenė periudha me emėtimet mė tė larta. Shkaktarėt kryesor ishin industritė pėrpunuese dhe nxjerrėse, pėrfshi kėtu edhe TEC-et. Pas viteve ’90, mbyllja e fabrikave u shoqėrua edhe me rėnie tė kėtij indikatori me rreth 70%. Nė vitet 1992-1998 prezenca e CO2-shit ishte mė e ulta qė prej vitit 1960. Pas 1999-s, sasia e CO2-shit nisi tė rritet me ritime shumė tė shpejta. Kėshtu, nė 2004-n, ajo ishte 67% mė e lartė se nė 1999-n.

Pavarėsisht se Shqipėria ėshtė nėn targetin e vendosur nga vendet e zhvilluara industriale, 2 ton nė vit, ritmet e rritjes sė emėtimit tė CO2-shit nė kushtet kur vendi ynė nuk ka industri tė zhvilluar janė shqetėsuese. Situata bėhet akoma mė problematike po tė merret nė shqyrtim ulja e sipėrfaqes sė gjelbėr, e cila ndikon drejtpėrsėdrejti nė uljen e sasisė sė dioksidit tė karbonit.    






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc