Ndryshimi i fundit: E Martė, 19 Mars 2019

Cilėsia e ajrit – prezenca e ndotėsve PM10 dhe LNP

8 vite mė parė
share()?>

PM10 dhe LNP janė dy nga indikatorėt mė tė rėndėsishėm tė cilėsisė sė ajrit. Ata shprehin sasinė e grimcave tė ngurta pezull nė ajėr. PM10 (Particulate Matter) ėshtė njė pėrzierje pjesėzash tė lėngta dhe tė ngrurta qė qėndrojnė nė ajėr, me njė diametėr mė tė vogėl se 10 mikrometėr. Burimi kryesor i tij janė gazrat e cliruara nga automjetet, sidomos nga makinat e vjetra me motor diesel.

Ky indikator ėshtė cilėsuar nga Organizata Botėrore e Shėndetėsisė si rreziku mė i madh shėndetėsor pėr zonat e urbanizuara, pasi kėto lloj grimcash depėrtojnė nė pjesėn e poshtme tė mushkėrive. Nė tė gjitha qytet e Shqipėrisė, vlerat e PM10-s janė mbi normat e lejuara nė vend (60 µg/m3) dhe ato tė BE-sė (50 µg/m3). Situata paraqitet problematike sidomos nė qytet e mėdha, Tiranė, Durrės, Fier e Vlorė.

Pėrmirėsimet mė tė ndjeshme duket se i ka patur Tirana. Nė 2005-n, sasia e PM10-s ishte 172 µg/m3, rreth 3.4 herė mė e lartė se norma europiane, duke shėnuar dhe vlerėn mė tė lartė pėr tė gjithė vendin. Pas kėtij viti, sasia e PM10-s ka ardhur nė zbritje, dhe nė 2008-n ajo ishte rreth 60% mė e ulėt se sa  nė 2007-n. Nga raportet e Ministrisė sė Mjedist, vihet re se pėrmirėsime ka pasur edhe nė vitin 2009, megjithatė, prezenca e kėtij ndotėsi nė ajrin e qytetit vazhdon tė jetė mė e lartė sė vlerat e lejuara. Problematike ėshtė sidomos zona e 21 Dhjetorit, e cila ėshtė rreth 5 herė mė e ndotur, mbi normėn europiane.


 

Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Kėto nivele tė larta tė PM10-s vijnė kryesisht si pasojė e trafikut tė rėnduar dhe menaxhimit jo efikas tė tij, cilėsisė sė lėndės djegėse, vjetėrsisė sė makinave, por edhe nga rritja e numrit tė automjeteve.

LNP (Lėnda e Ngurtė Pezull) ėshtė njė indiaktor, i cili shpreh prezencėn e grimcave tė pluhurit nė ajėr. Burimi kryesor i tij janė ndėrtimet e shumta dhe rrugėt e pa shtruara. Edhe kėtu situata nuk ėshtė aspak e mirė. Tirana, deri nė vitin 2007 ka qenė shumė mė e ndotur se sa pjesa tjetėr e qyteteve tė Shqipėrisė, e krahasueshme vetėm me Elbasanin, deri nė 2005-n. Nė vitin 2008 kryeqyteti paraqitet me njė ulje tė nivelit tė LNP-sė (sikurse edhe tė PM10). Megjithatė, Instituti i Shėndetit Publik, nė “Raportin e cilėsisė sė ajrit 2008” vėren se kėto ulje apo ngritje tė parametrave nuk janė statistikisht tė besueshme, gjė qė flet pėr vėmendje tė ulėt ndaj rrezikut tė tyre shėndetėsor (faqe 8). Kjo do tė thotė se ulja nuk ka ardhur si pasojė e njė politike tė mirėfilltė pėr kontroll tė parametrave dhe se nė tė ardhmen nuk pritet domosdoshmėrisht njė vazhdim i zvogėlimit tė tyre.

 


Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Edhe nga rezultatet e monitorimit tė vitit 2009, vihet re se mesatarja vjetore e LNP-sė ėshtė rreth 2.5-3 herė mė e lartė nė zonėn e 21 Dhjetorit, por edhe nė stacionet e matjeve nė Durrės, Fier dhe Shkodėr.

Ajo qė mund tė thuhet si pėrfundim ėshtė se sasia e ndotėsve tė ngurtė ėshtė ndėr problemet mė kryesore tė ajrit nė tė gjitha qytetet dhe mungesa e planeve afatmesme dhe afatgjatė pėr pėrmirėsimin e parametrave e bėn situatėn akoma mė alarmante.

Tirana ėshtė ndėr qytetet mė tė ndotura tė vendit. Nė tė gjitha zonat e survejuara nga ISHP (Raporti 2008): Politklinika Qėndrore, ISHP, DSHP, Ish-blloku, 21 Dhjetori dhe IHM, sasia e PM10 dhe LNP ėshtė nga 2-7 herė mbi normat europiane. Ndėrkohė, tejkalim i kėtyre indikatorėve ka rezultuar edhe nė Vlorė, Korcė, Shkodėr, Fier e Durrės.

Duke qenė se mesatarisht Shqipėria ka vlera 2-2.5 herė mė tė larta se vendet e BE-sė, OBSH e ka klasifikuar Shqipėrinė nė zonėn e rrezikut shėndetėsor pėr shkak tė ndotjes sė ajrit. Nė bazė tė studimeve, vlerėsohet se ky nivel ndotjeje do tė uli jetėgjatėsinė 1-2 vjet, por do tė shpie edhe nė 1400 raste tė reja tė sėmundjeve kancerogjene cdo vit.






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc