Ndryshimi i fundit: E Hėnė, 11 Dhjetor 2017

Cilėsia e ajrit – Indikatorėt pėr NO2 dhe SO2

6 vite mė parė
share()?>

Ndotėsit e ajrit mund tė jenė grimca pluhuri, kimikate apo materiale biologjike, tė cilat kanė efekte mbi organizmin e njeriut, mjedisin apo atmosferėn. Disa nga grupet mė tė rėndėsishme tė indikatorėve tė cilėsisė sė ajrit janė:

SO2, NOx dhe NH3 (amonjaku), tė cilėt shkaktojnė edhe shirat acide;

CO2, CH4 (metani), NO2, tė cilėt lidhen me emėtimin e gazrave;

PM10, LNP, qė tregojnė masėn e grimcave tė ngurta nė ajėr.

Secili prej kėtyre indikatorėve, shkaktohet nga arsye tė ndryshme. Historikisht, ndotėsit kryesorė tė ajrit nė Shqipėri kanė qenė industritė e kromit, bakrit, metalurgjiku celikut, cimentos dhe TEC-et,etj. Duke nisur qė nga vitet ’90, njė pjesė e madhe prej tyre u mbyll. Nė vitet e fundit, ndotja ka ardhur kryesisht nga nxjerrja dhe pėrpunimi i naftės, prodhimi i cimentos, djegia e pakontrolluar e plehrave si dhe rritja e transportit.

Tė dhėnat mbi NO2 dhe SO2

Dioksidi i Azotit (NO2) dhe Dioksidi i Squfurit (SO2) janė pjesė pėrbėrėse e smogut dhe shkaktarė tė shirave acidė. Ata krijohen nga djegia e qymyrit, naftės dhe derivatėve tė saj. Secili prej tyre depėrton shumė lehtė nė organizmin e njeriut dhe mund tė shkaktojnė sėmundje tė mushkrive, tė rrisin mundėsinė e marrjes sė viruseve si dhe irritime tė syve apo lėkurės. Nė ndėrveprim me diellin dhe ujin nė atmosferė, kėto dy gazra shndėrrohen nė acide, tė cilat bien nė tokė nė formėn e shiut acid apo borės.

Nė Shqipėri, normat e lejuara tė kėtyrė gazrave nė atmosferė janė pėrcaktuar me Vendimin e Kėshillit tė Ministrave nr. 803, datė 4.12.2003, “Pėr miratimin e normave tė cilėsisė sė ajrit”. Ato janė mesatarisht 60 µg/m3 nė vit pėr secilin indikator, apo 50% mė tė larta se normat e pėrcaktuara nga Bashkimi Europian, i cili ka njė mesatare prej 40 µg/m3 .



Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Prezenca e NO2 nė zonat urbane vjen kryesisht si pasojė e transportit dhe trafikut nė rritje. Nė njė shikim tė pėrgjithshėm, mund tė thuhet se prezenca e ketyrė ndotėsve ėshtė nėn normat e vendosura nga Shteti Shqiptar, por edhe nėn normėn europiane. Listėn e qyteteve mė tė ndotura me NO2 e kryeson Tirana dhe pas saj Durrėsi dhe Fieri.  Njė pamje mė e qartė vjen nga raporti mjedisor pėr vitin 2009 i Ministrisė sė Mjedisit, sipas tė cilit zona e 21 Dhjetorit nė Tiranė ėshtė mbi normat e lejuara nga BE me 12 µg/m3 apo 30% mė shumė.

Situata me SO2-shin ėshtė gjithashtu brenda parametrave tė lejuar nėpėr qytete. Fieri vazhdon tė ketė njė normė tė lartė, por edhe Elbasani, pasojė e industrive qė kanė funksionuar nė kėto zona. Prezenca e SO2-shit ėshtė nėn mesataren e BE-sė, dhe nė kėtė ndihmon shumė prodhimi i energjisė elektrike nga burimet hidro. Ndėrtimi i TEC-ve me qymyr do tė sillte automatikisht njė ndryshim tė parametrave.

 

Burimi: Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Nė njė shikim tė shpejtė mund tė thuhet se situata nuk paraqitet shumė problematike. Por duhen nėnvizuar disa fakte: sė pari, Shqipėria ėshtė nė kėto parametra pa qenė njė vend i industrializuar. Madje, po tė merrej nė shqyrtim ky detaj mund tė thuhet se parametrat janė relativisht tė lartė pasi shkaktohen nga shumė pak faktorė. Pra, kush ndot nė Shqipėri, ndot shumė.

Sė dyti, tė dhėnat mbi indikatorėt janė njė mesatare e integruar pėr gjithė zonat e qytetit, duke pėrfshirė edhe rrethinat, tė cilat ndikojnė nė uljen e mesatares sė ndotjes. Qendrat e qyteteve, pikat me shumė trafik, kanė njė prezencė shumė mė tė lartė tė gazrave dhe smogut. Pėr rrjedhojė, nuk duhet synuar nė njė mesatare tė pėrgjithshme brenda parametrave tė BE-sė, por pėr indikatorė, nė secilėn zonė nėn limitin 40 µg/m3.

Sė treti, MMPAU nuk duhet tė lėrė jashtė fokusi qytetet tė cilat po ndikohen jo pak nga fabrikat qė punojnė afėr tyre, si Kruja, psh. Matja e parametrave duhet bėrė edhe pėr kėto zona, nė tė cilat duhet tė jetė nė fuqi i njėjti rregull, pėr respektim tė parametrave mjedisor.






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc