Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 07 Shtator 2019

Popullsia nė Shqipėri sipas seksit dhe grupmoshave

8 vite mė parė
share()?>

Shpesh ka mbizotėruar ideja se nė botė ka mė shumė femra se sa meshkuj. Nė fakt, nė njė vėshtrim tė pėrgjithshėm tė pėrqindjes qė zėnė femrat ndaj popullsisė totale, rezulton se janė tė rralla shtetet qė kanė mbi 52% tė pėrbėrjes sė tyre nga femrat (Zvicra, Armenia, Bjellorusia, etj). Mesatarisht, nė Botė, nė vitin 2009, 49.59% e popullsisė pėrbėhej nga femra. Ndėrsa nė vendet e BE-sė, ky inidikator ishte 51.16%.

Edhe Shqipėria ėshtė luhatur rreth kėtyre kufijve. Nė periudhėn 1998-2010, raporti i femrave ndaj popullsisė totale ka variuar nga 49.8%-50.17%. Mesatarisht, nė vendin tonė, raporti ėshtė 99.99 femra pėr 100 meshkuj, pra pothuajse 1 me 1.

 

Burimi: INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Nė 1998-n, kishte 12.246 meshkuj mė shumė se sa femra apo 0.8% mė shumė. Me kalimin e viteve, raportet nisėn tė ndryshonin duke u rritur numri i femrave dhe nė 2004-2005-n, diferenca shkoi rreth 11.000. Pas kėsaj periudhe, meshkujt kanė mbizotėruar pothuajse gjithė kohės dhe nė 2010-n, nė Shqipėri ka  16.400 meshkuj mė shumė se sa femra.

Interesant ėshtė fakti se meshkujt mbizotėrojnė pėr gjatė gjithė viteve nė grupmoshat 0-24 vjec dhe 50-69 vjec. Femrat janė mė tė shumta nė numėr nė grupmoshat 25-49 vjec dhe mbi 70 vjec. Ky fakt i fundit flet pėr njė jetėgjatėsi mesatare mė tė lartė tė femrave se sa tė meshkujve.

Studimi i grupmoshave merr rėndėsinė e saj nė analizėn demografike tė njė vendi. Nė shqyrtim ODA ka marrė tre grupmosha kryesore: 0-14 vjec, 15-64 vjec dhe mbi 65 vjec. Kjo ndarje bėhet duke u nisur krysisht nga mundėsia pėr tė punuar. 


Burimi: INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Edhe nga grafiku vihet re njė lidhje e zhdrejtė midis dy grupmoshave ekstreme. Pėrqindja qė zė grupmosha 0-14 vjec ndaj totalit vjen cdo vit nė ulje ndėrkohė qė katėgoria mbi 65 vjec ėshtė nė rritje. Ky fakt flet pėr fenomenin qė po shfaqet shumė ngadalė edhe nė vendin tonė, plakja e popullsisė. Ulja e nivelit tė lindjeve pritet tė japi efektet e saj gjithmonė e mė shumė nė brezat e ardhshėm.

Ndėrkohė, rritja e numrit tė popullsisė mbi 65 vjec duhet tė tėrheq vėmendjen e shtetit pėr hartimin e politikave paraprijėse sociale si dhe skema tė kujdesshme pėr pensionet.






Dataset-et nė format excel :
    Dataset-et nė format XML, N3 :
      Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc