Ndryshimi i fundit: E Diel, 19 Janar 2020

Kostot e tėrmetit: Anulimi i PPP-ve nė arbitrazh mund tė falimentojė shtetin shqiptar

1 muaj mė parė
share()?>
Shqipėria rrezikon tė paguajė 58 milionė dollarė nė arbitrazh vetėm pėr koncesionin e parkingjeve tė Vlorės. Kompania koncesionare “Tis Park” ka paditur Bashkinė e Vlorės nė Gjykatėn e Arbitrazhit tė Parisit pėr prishje tė njėanshme tė kontratės, duke kėrkuar njė dėmshpėrblim nga 24 deri nė 58 milionė dollarė.

Drejtoresha e Open DataAlbania, Aranita Brahaj thotė se janė tė pakta kompanitė, tė cilat zgjedhin gjykatat shqiptare pėr zgjidhjen e kontratave me shtetin.

“Kontratat e mėdha zgjidhen nė arbitrazh, kryesisht ato me kontraktor tė huaj. Dy palėt pėrcaktojnė qartė edhe se cilėn dhomė arbitrazhi do tė ndjekin dhe me sa gjyqtarė do tė gjykohen. Pak kompani shkojnė nė gjykatat shqiptare pėr zgjidhjen e kontratave me Partneritet Publik Privat”, thotė Brahaj.

Agjencia e Trajtimit tė Koncesioneve nė njė korrespodencė me Citizens Channel thotė se nė arbitrazh shkojnė edhe mosmarrėveshjet mes njė autoriteti dhe njė koncesionari, tė cilat nuk zgjidhen brenda afateve tė pėrcaktuara.

Nė njė raport tė fundit tė Eurodad (Rrjeti Evropian mbi Monitorimin e Borxhit) thuhet se ēdo PPP i studiuar ėshtė mė i rrezikshėm pėr shtetin sesa pėr kompanitė private tė pėrfshira, pasi sektori publik kėrkohet tė hyjė dhe tė marrė kostot kur gjėrat nuk shkojnė mirė.

Alarmin pėr risqet e kontratave PPP e ka ngritur edhe Banka Botėrore, e cila ka kėrkuar nga qeveria njė menaxhim mė tė mirė.

“Shqipėria ka njė portofol tė konsiderueshėm prej 200 PPP-sh. Ky portofol nė rritje shoqėrohet me problemin e risqeve tė mundshme fiskale, qė rrjedhin nga kontratat e PPP-ve. Prandaj ėshtė jetike qė Shqipėria tė vijojė ta forcojė kuadrin e menaxhimit tė PPP-ve, gjė qė do tė trajtonte risqet fiskale”, thotė Banka Botėrore.

Pamundėsia pėr tė dalė nga “ngėrēi” PPP 

Ende pa goditur Shqipėrinė tėrmeti i 26 nėntorit, politikanė tė qendrės dhe opozitės publikisht kanė artikuluar mundėsinė dhe zotimin pėr anulimin e kontratave koncesionare me PPP. Por kjo sipas ekspertėve ėshtė e pamundur, pasi zgjidhja e kontratave nė bllok nga shteti nėnkupton automatikisht njė kosto tė madhe pėr buxhetin. Pėrjashtohen rastet kur kompanitė mund tė jenė nė shkelje tė kontratės dhe shteti mbyll marrėveshjen me kėtė argument. Lehtėsuese mund tė jenė rastet kur nė shenjė solidariteti me fatkeqėsinė natyrore qė tronditi Shqipėrinė, kompanitė private tė ndėrpresin kontratat po e dėrguar ēėshtjen nė arbitrazh.

Eksperti i ekonomisė, Vjoldi Danaj thotė se gjobat ndaj Shqipėrisė nė rastin e anulimit tė kontratave koncesionare mund tė kalojnė edhe vlerėn e gjithė investimit tė parashikuar.

“E pa mundur qė kontratat PPP tė anulohen me njė tė rėnė tė lapsit. Sepse ēdo kontratė qė bėhet ka disa penalitete, janė disa klauzola edhe pse tė shkruara me tė vogla qė parashikojnė se nėse kontrata ndėrpritet nga shteti paguhet njė gjobė shumė e madhe, e cila shpesh herė tejkalon edhe pagesėn pėr funksionimin e partneritetit”, thotė Danaj.

Nė raportet e FMN, theksohet se Ballkani ėshtė modeli mė i keq nė zbatimin e kontratave koncencionare sipas formės sė Partneritet Publik-Privat (PPP), por Shqipėria rrezikon mė shumė pasi qėndron nė krye tė listės me volumin mė tė madh tė kėtyre kontratave nė raport me Prodhimin e Brendshėm Bruto.


FOTO: Nismat PPP nė Ballkanin Perėndimor sipas studimit tė fundit tė FMN


Risqet e shtuara tė PPP-ve

Banka Botėrore ka kėrkuar mė tepėr transparencė pėr kontratat me Partneritet Publik Privat dhe po ashtu njė analizė kosto- pėrfitim, nė mėnyrė qė tė shmangen risqet financiare.

Edhe Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH) nė raportin e fundit tė Tranzicionit 2019-2020 ka paralajmėruar se projektet me partneritet publik privat (PPP) shtojnė rreziqet pėr qeverinė pasi janė dhėnė pa konkurrencė. BERZH  ngre alarmin se PPP sjellin kosto sociale tė madhe nė raport me madhėsinė e projektit.

Edhe pse nėn njė presion tė madh nga institucionet mė tė mėdha financiare, qeveria shqiptare nuk ka prezantuar ende njė plan pėr tė rishikuar kontratat koncesionare me Partneritet Publik Privat dhe as analizė risku. Gjatė prezantimit tė projekt-buxhetit pėr vitin 2020, institucionet e vendit janė pyetur edhe pėr kontratat koncesionare, kryesisht nė shėndetėsi, tė cilat nuk kanė funksionuar, por qeveria ėshtė shprehur e vendosur pėr tė vijuar mė tej me projektet si njė mėnyrė e mirė pėr tė garantuar shėrbime tė cilat vetė autoritetet publike nuk i financojnė dot nė masėn 100%.

Eksperti i financave, Vjoldi Danaj thotė se vetėm njė studim i hollėsishėm i marrėveshjeve mund tė ēojė nė njė anulim tė favorshėm pėr shtetin tė kontratave me PPP.

 “Duhet njė studim i kontratave nga ana ligjore dhe tė krahasohen me Kushtetutėn tonė. Nėse gjendet njė shkelje apo dėmtim i pronės publike apo ekonomisė qė do tė ndikojė brezat e ardhshėm atėherė shteti ka mundėsi ta ndėrpresė kontratėn. Zakonisht privatėt janė kujdesur tė mos ketė gabime dhe tė mos kapen ‘mat’ nja njė qeveri tjetėr”, thotė Danaj.

Teksa PPP nuk llogariten si pjesė e borxhit publik, mbetet pėr tu parė nėse institucionet financiare vendase do tė pėrdorin instrumente fiskalė pėr tė rritur kontrollin apo pėr tė parashikuar risqet e mundshme nga zbatimi i kontratave me Partneritet Publik Privat. Burimet pranė mazhorancės mohojnė mundėsinė e anulimit tė kontratave, qė paratė t’i kalojnė qytetarėve tė prekur nga tėrmeti. Mbetet pėr tu parė zgjidhja pėr njė faturė tė majme financiare qė do tė ndikojė jetėn e gjithė shqiptarėve.



Multimedia: Zgjohu Shqiptar
Kategoria e medias: Website
Datė publikimi: 6 Dhjetor 2019
Titulli i publikimit: Kostot e tėrmetit: Anulimi i PPP-ve nė arbitrazh mund tė falimentojė shtetin shqiptar
Pėrshkrim i publikimit: Shqipėria rrezikon tė paguajė 58 milionė dollarė nė arbitrazh vetėm pėr koncesionin e parkingjeve tė Vlorės. Kompania koncesionare “Tis Park” ka paditur Bashkinė e Vlorės nė Gjykatėn e Arbitrazhit tė Parisit pėr prishje tė njėanshme tė kontratės, duke kėrkuar njė dėmshpėrblim nga 24 deri nė 58 milionė dollarė.
Download: Array
Kliko kėtu pėr tė lexuar artikullin tek media qė e ka publikuar
Dataset-et nė format excel :
    Dataset-et nė format XML, N3 :