Ndryshimi i fundit: E Mėrkurė, 03 Tetor 2018

Nisma e dėshtuar, ja hilet e qeverisė me ēekun e bebes

3 javė mė parė
share()?>
Nė vitin 2015, qeveria Rama uli pagesat pėr lejet e lindjes pėr nėnat, ndėrsa bonusi 5000 lekė nuk ėshtė paguar.  Eksodin e shqiptarėve, kryeministri e justifikon me lėvizjen  e lirė. Reagon kryetari i Zgjidhjes

Neritan Gjergo

Pėr ēdo fėmijė tė lindur nga viti ardhshėm e nė vazhdim, qeveria do tė japė bonus nga 40 mijė lekė deri nė 120 mijė lekė. Nisma ėshtė shpallur dje nga kryeministri Edi Rama, edhe pse ajo ėshtė e destinuar tė mos japė efektet e pritshme nė normėn e rritjes sė popullsisė, edhe pse ėshtė pėrgėzuar nga njė pjesė e qytetarėve virtualė. Nė fakt, pėr lindjen e njė fėmije qė nga viti 2000 jepet njė bonus, tė paktėn kjo ėshtė e shkruar nė vendimet e qeverisė, edhe pse shumė prindėr nuk kanė mundur ta marrin pėr shkak tė burokracive nė institucione. Ky handikap nuk ėshtė zgjidhur nga ky kryeministėr, i cili mban pushtetin qė nga viti 2013, por nė vitin 2015 ka miratuar disa ndryshime ligjore, duke ulur pėrfitimet pėr lejen e lindjes pėr nėnat. Nga 1 janari 2015, pėrllogaritja e pagesės pėr barrėlindje u ndryshua, duke u vendosur mbi pagėn neto dhe jo atė bruto. Kjo lėvizje nė ligjin “Pėr sigurimet shoqėrore” uli ndjeshėm pėrfitimet pėr nėnat, ndėrsa dje duke mos e referuar kėtė akt, premtoi, ose mė saktė bėri thirrje pėr sa mė shumė lindje fėmijėsh sepse qeveria do t’i ushqejė ata “1 muaj me qumėsht”.  Pra, qoka e radhės e kryeministrit Edi Rama ėshtė e destinuar tė shpėrfillet, pasi ai as nuk mund ta frenojė e as nuk mund ta nxisė dėshirėn e ēifteve pėr t’u bėrė prindėr.

Emigracioni

Gjatė prezantimit tė misionit pėr tė nxitur lindshmėrinė, kryeministri e cilėsoi eksodin e shqiptarėve pak a shumė si fitore tė njė shteti demokratik,  qė u jep liri atyre tė ikin e tė vinė sa herė tė dėshirojnė. Por mbi kėtė logjikė, tentativa pėr tė shumėfishuar bonusin e lindjes, ėshtė gati-gati alogjike dhe mbi tė nuk qėndron ndonjė paralelizėm. Tė paktėn, vetė kryeministri nuk e ka mbėshtetur dot me argumente e tė dhėna konkrete qė liria e lėvizjes pėr tė ikur jashtė ėshtė e barabartė apo e pėrafėrt me kthimin nė atdhe. Pra, bonusi i 25-fishuar nė titullin qė vetė qeveria i vė politikės pėr nxitjen e lindshmėrisė, nuk ėshtė gjė tjetėr veē deklarata apo vendimi i radhės pėr tė mbuluar diellin me shoshė, pasi nuk ėshtė ky motivi frymėzues pėr tė rikuperuar demografinė nė vend, por njė jetė e tėrė, e cila nė llogaritė e familjeve rezulton e sakatuar me kėtė politikė.

Nėnat paguhen mė pak

Gratė, qė marrin lejen e lindjes pas datės 1 janar 2015, paguhen mė pak se para kėsaj date. Kjo, nė bazė tė ligjit  “Pėr sigurimet shoqėrore”, qė hyri nė fuqi para 3 viteve e qė ndryshoi pėrllogaritjen e masės sė lejes sė lindjes. Pėrllogaritjet e sakta i ka bėrė Open Data Albania pėr vlerėn e pagės neto pėr fasha page bruto nga 30 deri 150 mijė lekė, sikurse diferencėn nė vlerė mes tyre. Mė konkretisht, njė grua qė ka pagėn e deklaruar tridhjetė mijė lekė, nėse do tė merrte leje lindjeje para datės 31 dhjetor 2014, do tė pėrfitonte nė 6 muajt e parė pagesėn pėr leje lindjeje mujore prej 24 000 lekėsh, ndėrkohė qė, nėse nga janari 2015, pėrfitimi mujor nė gjashtė muajt e parė tė lejes sė lindjes ėshtė 21 312 lekė. Sipas Open Data Albania, nė llogaritjen e masės sė pėrfitimit, ndryshimet ligjore kanė futur konceptin ‘Pagė Neto’ si njė koncept kontabėl, kundrejt konceptit dhe termit qė njeh e drejta e punės e qė ėshtė ‘Paga’. “Paga apo nė terminologjinė kontabėl Paga Bruto, ėshtė shpėrblim i tė punėsuarit pėr punėn e kontraktuar. Nga Paga Bruto zbritet 9.5 pėr qind e Pagės si pjesa e sigurimit shoqėror qė i pėrket tė punėsuarit; zbritet 1.7 e Pagės si pjesa e sigurimeve shėndetėsore tė paguara nga punėmarrėsi; gjithashtu zbritet tatimi mbi tė ardhurat nga Paga, i cili ndryshon sipas vlerės sė pagės. Paga Neto ėshtė gjithnjė mė e ulėt se Paga Bruto. Diferenca mes tyre, nė vartėsi tė pagės ėshtė nga minus 11.2% pėr pagat e patatueshme, deri nė minus 34.2% pėr qind pėr pagat tė tatohen nė masėn 23%”, thuhet nė njoftimin e ODA-s. Ndryshimet ligjore shėnojnė edhe disa risi nė favor tė pėrfituesve, si pėr shembull: pėrjashtimi nga ky rregull i detyrimit pėr tė pasur 12 muaj sigurim pėr ēdo barrė lindjeje, nė rastin kur barrėlindja e radhės ndodh brenda 24 muajve nga data e lindjes sė fėmijės sė mėparshėm.

Arsyet kryesore tė rėnies sė lindjeve pas viteve ’90 lidhen me ndryshimet kulturore nė familjen shqiptare si dhe me shkallėn e lartė tė emigrimit mes tė rinjve, emigrim qė sjell detyrimisht rėnie tė martesave e tė lindjeve. Por, rėnia e mėtejshme e numrit tė lindjeve nė vitet e fundit, rėnie qė ėshtė shkaktuar nga emigrimi i popullsisė shqiptare drejt Europės, pritet tė ketė pasoja tė shumėfishta tė rėnda pėr demografinė, ekonominė dhe shoqėrinė shqiptare nė dekadat e ardhshme. Shqipėria me rėnien mė tė madhe tė lindshmėrisė nė Europė. Shqipėria ka parė rėnien mė tė madhe tė lindshmėrisė nė rang europian nė dy dekadat e fundit, sipas njė pėrllogaritje qė publikoi sė fundmi Eurostat. Indeksi i fertilitetit (numri i lindjeve pėr njė grua) nga 2.3 qė ishte nė vitin 2011, nė fund tė vitit 2015 ishte vetėm 1.67. Kjo ėshtė rėnia mė e madhe nė tė gjitha vendet e Europės, shumica e tė cilave panė zhvillime pozitive ne lindshmėri.

Ēeku i bebes do tė jepet me kėste

Pėr ēdo tė lindur vitin e ardhshėm, qeveria do japė 40 mijė lekė. Nėse i linduri ėshtė fėmijė i dytė nė familje, bonusi rritet nė 80 mijė lekė, ndėrsa, nėse ėshtė fėmijė i tretė, atėherė bonusi i lindjes ėshtė 120 mijė lekė. Po pėr tė lindur binjakė dhe trinjakė?  “Ka nga ata qė pyesin sesa do marrin nėse do lindin binjakė. Ishte njėri qė shkruante o vėlla sa lekė do jepni nėse lind binjakė. Atėherė, nėse do kemi binjakė, bonusi do jepet si fėmijė i dytė, pra 800+800. Po pėr trinjakė? Sepse njė zonjė para pak ditėsh lindi tre bebe. Ata do llogariten si fėmijė e tretė, pra 1 milionė e 200 mijė lekė pėr secilėn bebe”, ka thėnė kryeministri Tjetėr risi e nismės ėshtė edhe regjistrimi i lindjeve nė maternitete dhe jo nė zyrat e Gjendjes Civile, pėr tė shmangur burokracitė. “Qė nga 1 janari nėnat qė do lindin nė maternitetet e vendit tonė, jo vetėm do tė kenė mbėshtetje shumė herė mė tė madhe sesa kanė pasur, por edhe pėr tė regjistruar fėmijėt nuk do shkohet mė nė gjendje civile, por direkt nė maternitet, nė mėnyrė dixhitale qė ēdo fėmije qė lind”. Kryeministri premtoi gjithashtu se qeveria do nisė njė program financimi pėr tė gjitha maternitetet nė vend, pėr t’i kthyer ato nė shtėpi lindje tė transformuara dhe me kushte bashkėkohore. Por, si dhe kur do tė jepet bonusi i bebeve? Pėr kėtė, kryeministri nuk e ka gati pėrgjigjen, sepse vetė Ministria e Shėndetėsisė dhe e Mirėqenies Sociale nuk e ka formuluar tė plotė strategjinė. “Ne jemi nė diskutime pėr mėnyrėn se si do tė ndėrtohet mekanizmi i dhėnies sė kėtij bonusi tė ri tė bebes, qė ėshtė 8-fish nga sot pėr fėmijė e parė, 16-fish pėr fėmijėn e dytė dhe 24-fish pėr fėmijėn e tretė dhe pastaj pėr tė katėrtin e pėr tė pestin vlen e njėjta gjė, 1 milionė e 200 mijė lekė, qė do tė jenė tė shkallėzuara pėrgjatė vitit si njė financim shtesė pėr familjet. Si do tė jenė tė shkallėzuara, kjo ėshtė diēka qė ne po e diskutojmė pėr tė parė formulėn mė tė mirė. Ministrja e Shėndetėsisė ka njė rol tė posaēėm nė kėtė proces dhe ėshtė ajo qė e ka nxitur drejtpėrdrejtė realizimin e kėtij objektivi, sigurisht, duke pėrfituar nga mundėsitė e reja qė po na krijohen”.

ZGJIDHJA

Kokėdhima: Qeveria boshatisi vendin

Qeveria vendosi  qė pėr ēdo lindje do tė jepen 40 mijė lekė, duke filluar nga muaji janar i vitit 2019. Nė lidhje me kėtė vendim tė qeverisė, ka reaguar deputeti socialist Koēo Kokėdhima, i cili shprehet se qeveria nuk po jep 5 mijė lekėshin qė iu detyrohet nėnave. “Qeveria premton 40 mijė lekė pėr ēdo bebe tė lindur nga janari 2019, kur prej vitesh nuk jep 5 mijė lekėshin qė u detyrohet nėnave. Qeveria e oligarkėve e boshatisi dhe e plaku Shqipėrinė!”, shkruan Kokėdhima. Nė fakt, pas publikimit tė vendimit pėr rritjen e ēekut tė bebes, tė shumtė kanė qenė ata prindėr qė “janė kujtuar” se pėr fėmijėt e tyre, qeveria u detyrohet t’u japė shumėn. Prindėrit thonė se nuk e kanė marrė kėtė ēek, pėr shkak tė sorollatjes nė zyrat e shtetit dhe pėrvojave negative qė kanė pasur miqtė e tyre pėr tė njėjtin fenomen.

Drama e emigracionit dhe lindjeve

Popullsia nė Shqipėri sa vjen e tkurret pėr shkak tė dy faktorėve: emigracionit tė lartė dhe uljes sė lindshmėrisė. Fenomeni i theksuar vitet e fundit, ka pėrshpejtuar ritmet e pritshme tė tkurrjes afatgjatė tė popullsisė. Instituti i Statistikave, nga tė dhėnat e publikuara tregon se me 1 janar tė kėtij viti popullsia e Shqipėrisė ishte 2.870.324 banorė, mė rėnie 0,2 % krahasuar me 1 janar 2017. Shtesa natyrale e popullsisė e matur nė raportin lindje-vdekje, pati njė ulje tė theksuar me 16.5% krahasuar me njė vit mė parė, duke qenė vetėm 8637 banorė. Migracioni neto vitin e kaluar ishte -14.902 banorė. Mosha mesatare e popullsise llogaritet 35 vjeē, sipas INSTAT . Raporti i varėsisė sė tė rinjve vitin qė shkoi, (raporti i personave nė moshė 0-14 vjeē ndaj popullsisė nė moshė pune 15-64 vjeē) ra krahasuar me njė vit mė parė nga 26,7 % nė 26,0 %. Raporti gjinor i popullsisė gjithsej ka pėsuar njė rėnie, duke shėnuar 101,3 burra pėr 100 gra nė vitin 2017 nga 102,5 qė ishte nė vitin 2016. Shqetėsuese ėshtė rritja e peshės sė numrit tė tė moshuarve nga 18,9 % nė 2016 nė 19,4 % vitin qė shkoi. Raporti i varėsisė sė tė moshuarve nėnkupton raportin e personave nė moshė 65+ vjeē ndaj popullsisė nė moshė pune 15- 64 vjeē. Raporti gjinor nė lindje ka pėsuar njė rritje, duke shėnuar vlerėn 110,5 djem pėr 100 vajza, nė vitin 2017, nga 106,9 qė ishte nė vitin 2016. Vitin qė shkoi, sipas instat lindėn 30.869 foshnje, me rėnie 2,7 %, krahasuar me njė vit mė parė.



Multimedia: Shekulli
Kategoria e medias: Shtyp i shkruar
Datė publikimi: 29-09-2018
Titulli i publikimit: Nisma e dėshtuar, ja hilet e qeverisė me ēekun e bebes
Pėrshkrim i publikimit: Pėr ēdo fėmijė tė lindur nga viti ardhshėm e nė vazhdim, qeveria do tė japė bonus nga 40 mijė lekė deri nė 120 mijė lekė. Nisma ėshtė shpallur dje nga kryeministri Edi Rama, edhe pse ajo ėshtė e destinuar tė mos japė efektet e pritshme nė normėn e rritjes sė popullsisė, edhe pse ėshtė pėrgėzuar nga njė pjesė e qytetarėve virtualė. Nė fakt, pėr lindjen e njė fėmije qė nga viti 2000 jepet njė bonus, tė paktėn kjo ėshtė e shkruar nė vendimet e qeverisė,
Download: Array
Kliko kėtu pėr tė lexuar artikullin tek media qė e ka publikuar
Dataset-et nė format excel :
    Dataset-et nė format XML, N3 :