Ndryshimi i fundit: E Mėrkurė, 03 Tetor 2018

Tenderėt, nė 3 vite Vlora mori investime mė shumė se gjithė Veriu

3 javė mė parė
share()?>
Qė nga viti 2015 e deri mė sot, nė tenderėt qė ka fituar Fondi Shqiptar i Zhvillimit, rezulton se Vlora ėshtė qarku me numrin rekord, krahasuar me bashkitė e tjera. Sipas njė studimi qė ka bėrė OpenProcurement.al,  janė 33 procedura (disa prej tyre tė anuluara), pėr projekte tė ndryshme nė territorin e qarkut si: infrastrukturė rrugore; rikualifikime urbane; mjedis dhe turizėm. Bashkia Tiranė, e cila ka edhe numrin mė tė madh tė popullsisė, renditet e dyta me 23 prokurime, ndėrsa mė tej vijnė Fieri e Korēa, me 19 dhe 15 tenderė. Por, ajo qė vihet re nė listėn e gjatė tė tenderėve tė fituar nga Institucioni i drejtuar nga Benet Beci, ėshtė fakti se veriu ėshtė lėnė nė harresė. Tė paktėn, nė raport me numrin e prokurimeve tė dhėna, ku  Shkodra rezulton me 9, Kukėsi me 8, Lezha me 6 dhe Dibra me 4 tė tillė, ēka rezulton se numri i tyre ėshtė  mė i vogėl se totali i investimeve qė ka thithur vetėm Vlora.

Ndėrkohė, nė vlerė investimi rezultojnė se janė 5 kontrata qė e tejkalojnė shumėn 100 milionė lekė, ku mė e shtrenjta rezulton nė Vlorė, dhe ėshtė pikėrisht ndėrtimi i Rrugės bypass i Vlorės – Peshkėpi – Gjorm Vlorė, ku vlera pėr fondin limit ėshtė 2. 9 miliardė lekė. Tenderi ėshtė finalizuar me lidhje kontrate, procedura tenderim ndėrkombėtar dhe vlera e ofertės fituese (vlerė kontrate) me TVSH ėshtė 2 miliardė lekė. Njė tjetėr tender ėshtė edhe ai qė lidhet me sistemim Asfaltimin e Rrugės Qafė Plloēė dhe Unaza Pogradec. Nė kėtė tender fondi limit ishte 1 miliardė lekė. Nė garė morėn pjesė 15 operator ku u skualifikuan 12. Oferta fituese pa TVSH ėshtė 860 milionė lekė. Tenderi ėshtė zhvilluar ne 2017 dhe ėshtė fituar nga operatori A. N. K.

Mė tej OpenProcurement.al liston rikonstruksionin e Bulevardit tė Vlorės me fond limit 1. 1 miliardė lekė dhe me ofertė fituese pa TVSh 1 miliardė lekė. Nė garė morėn pjesė 6 operator dhe fitoi shoqėria FUSHA sh.p.k.  Ndėrtim asfaltimi i rrugės Cėrrik – Belsh – Dragot – Kucovė – Ure Vajgurore ėshtė njė tjetėr tender qė kalon vlerėn e 100 milionė lekėve. Fondi limit 1 miliardė lekė. Tenderi ėshtė zhvilluar nė 2017 dhe kanė marrė pjesė 15 operator ekonomik ku ka fituar Salillari shpk. Vlera e opertės fituese pa TVSH ėshtė 690 milionė lekė. I fundit ėshtė ndėrtim asfaltimi i rrugės Cėrrik – Belsh – Dragot – Kuēovė – Ura Vajgurore Segmenti Cėrrik-Belsh-Gregan me vlerė pėr fond limit 1.2 miliardė lekė, zhvilluar nė 2017, pjesėmarrės nė tender 12 operator e fituar nga Bashkimi i Operatorėve Varaku me ERGI dhe Vėllezrit Hysa (kėta tė fundit 70% tė kontratės. Vlera e ofertės fituese pa TVSH ėshtė 743 milionė lekė. Koha pėr pėrfundimin e kontratės 20 muaj.

Tenderė mbi 100 milionė

Ndarja e re territoriale ka sjellė edhe mė shumė para pėr 61 bashkitė e reja, por nė 3 vitet e fundit vetėm 45 prej tyre kanė shpallur tenderė me vlerė mbi 100 milionė lekė. Kėto para janė shpenzuar kryesisht pėr punė dhe shėrbime publike, por ajo qė fshihet pas kėtyre kontratave ėshtė fakti se mbi 50% e parave tė tenderuara janė fituar vetėm nga 10 kompani, ndėrsa pjesa tjetėr nga 91 kompani tė tjera. Porta Vendore ka kryer njė vėzhgim mbi prokurimet publike qė kanė zhvilluar njėsitė e qeverisjes vendore nė 3 vitet e fundit, pėrkatėsisht qershor 2015-shtator 2018, duke nxjerrė disa fakte interesante sesi harxhohen paratė e taksapaguesve shqiptarė, cilat bashki shpenzojnė mė shumė, ato tė majta apo tė djathta dhe cilat janė kompanitė qė kanė pėrfituar mė shumė nga kėto prokurime. Duke iu referuar tė dhėnave tė OpenProcurement.al, rezulton se nė tre vitet e fundit, janė shpallur 172 tenderė nga 45 bashki me vlerė mbi 100 milionė lekė tė reja.

Vetėm 16 bashki figurojnė deri mė tani me asnjė tender tė dhėnė mbi shumėn e 100 milionė lekėve, ku 8 prej kėtyre bashkive drejtohen nga kandidatė, tė cilėt janė mbėshtetur nė zgjedhje nga opozita, dhe 8 tė tjera nga kandidatė tė mbėshtetur nga maxhoranca. Nga vėzhgimi i kryer rezulton se tenderi i parė me njė vlerė tė tillė ėshtė shpallur dhe fituar nė shtator tė vitit 2015. Konkretisht, operatori Konstruksion 93 sh.p.k nė bashkėpunim me Xhengo sh.p.k ka fituar tenderin me vlerė prej 151. 345. 496 lekė nga Bashkia Korēė pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės sė brendshme tė Muzeut tė Artit Mesjetar. Nga 172 tenderė tė shpallur, deri nė fund tė muajit gusht 2018 janė shpallur fituesit pėr 151 tenderė, pra 21 tenderė ende janė nė procedurė, ndėrkohė qė numri i kompanive qė kanė fituar kėta tenderė janė 101 tė tilla nė total. Fondi limit pėr tenderėt e fituar nė 45 bashkitė e vendit rezulton se nė total ka qenė rreth 28 miliardė e 921 milionė lekė tė reja (pa TVSH), ndėrkohė qė vlera totale e fituar nga kompanitė konkurrente ėshtė rreth 26 miliardė e 711 milionė lekė tė reja (pa TVSH). Pra rezulton se nė total, kompanitė fituese tė tenderėve kanė arritur tė pėrthithin mbi 92% tė fondit limit.

Dhjetė “kompanitė 100 milionėshe”

Por, duke analizuar mė thellė shifrat e tenderėve mbi 100 milionė lekė qė janė shpallur nga bashkitė rezulton se dhjetė kompani kanė fituar mbi gjysmėn e vlerės totale tė parave tė tenderuar nė 151 prokurime publike, ndėrsa pjesa tjetėr e kėtyre tenderėve ėshtė fituar nga 91 kompani tė tjera. Konkretisht, 10 kompani rezultojnė se kanė fituar jo pak, por 53.5% tė gjithė vlerės sė parave tė tenderėve mbi 100 milionė lekė tė reja, pra tė 26.7 miliardė lekėve tė reja, ose e thėnė nė shifra, rreth 14.3 miliardė lekė. Kėto dhjetė kompani kryesisht kanė fituar tė vetme tenderėt mbi 100 milionė lekė tė reja tė shpallur nga bashkitė, por nuk kanė munguar rastet edhe kur ato kanė bashkėpunuar me njėra-tjetrėn, ose me kompani tė tjera, ku kėto tė fundit nuk kanė arritur tė fitojnė ndonjėherė vetėm, tenderė tė tillė. Megjithatė, kompania lider e kėtyre dhjetė kompanive fituese ėshtė Fusha sh.p.k, e cila ka fituar jo pak, por 16.5% tė vlerės totale tė tė gjithė tenderėve mbi 100 milionė lekė, tė hapur nga pushteti vendor. Konkretisht, 12.2% tė vlerės totale tė tenderėve, pra rreth 3.25 miliardė lekė tė reja, kjo kompani i ka fituar e vetme.

Ndėrsa rreth 4.4% tė vlerės totale tė tenderėve, rreth 1 miliard e 175 milionė lekė i ka fituar nė bashkėpunim me 5 subjekte tė tjera. Kjo kompani administrohet nga Shkėlqim Fusha dhe vitin e fundit ka qenė, jo vetėm nė fokusin e sulmeve tė opozitės pėr afera tė dyshimta pėr ndėrtimin e teatrit tė ri kombėtar nė Tiranė, por edhe tė protestave tė shoqėrisė civile dhe tė artistėve nė mbrojtje tė godinės sė vjetėr. Lidhur me kėto akuza rezulton se kompania Fusha sh.p.k, duke konkurruar e vetme, pa operatorė bashkėpunues, nė Tiranė ka fituar 6 tenderė me vlerė mbi 100 milionė lekė, 2 i ka fituar nė Roskovec dhe 1 nė Vorė. Vlera totale e tenderėve mbi 100 milionė lekė tė reja tė fituar nė Tiranė rezulton rreth 2.8 miliardė lekė tė reja. Bashkia Tiranė, nė total ka realizuar 44 tenderė me mbi 100 milionė lekė tė reja, me vlerė totale 10.6 miliardė lekė tė reja, ndėrkohė qė rezulton se 26% e kėsaj vlere ėshtė fituar vetėm nga Fusha sh.p.k me 6 tenderė. Madje, kjo kompani, e cila ka fituar nė total 38 tenderė pėr tre vite, pra edhe ato me vlerė mė tė vogėl se 100 milionė lekė, 30 prej tyre i ka fituar nė Tiranė, 6 nė Vorė dhe 2 nė Roskovec. Ndėrsa kompania e dytė, e cila ndjek subjektin Fusha sh.p.k, ėshtė “G.P.G. Company sh.p.k”. Kjo kompani rezulton se ka fituar 9% tė vlerės tė tė gjithė tenderėve me 100 milionė lekė tė reja tė zhvilluar nga 45 bashki.

Edhe kjo kompani rezulton se gjysmėn e kėsaj vlerė e ka fituar e vetme, ndėrsa gjysmėn tjetėr, nė bashkėpunim me kompani tė tjera. Ndryshe nga Fusha sh.p.k, kjo kompani rezulton se fushėn e influencės e ka pasur tė shpėrndarė nė disa bashki, si Tiranė, Tepelenė, Korēė, Kavajė, e Delvinė dhe njė herė ka fituar nė Shqipėrinė e Veriut, konkretisht nė Mirditė, bashki e drejtuar nga kandidat qė ėshtė mbėshtetur nga PS. Ndėrsa dy kompani tė tjera qė vijnė pas dy tė parave e zėnė vendin e tretė e tė katėrt janė pėrkatėsisht Salillari sh.p.k dhe Vėllezėrit Hysa sh.p.k. Salillari sh.p.k rezulton se ka fituar rreth 5.4% tė vlerės sė kėtyre tenderėve, ndėrkohė Vėllezėrit Hysa sh.p.k kanė fituar rreth 4.7% tė vlerės totale tė parave pėr 151 tenderėt, ose sa gjysma e kompanisė qė zė vendin e dytė “G.P.G. Company sh.p.k”. Me ndryshime tė vogla nė pėrqindje, nė vendin e pestė renditet kompania Korsel sh.p.k, pikėrisht me 4%, e me radhė; Alko-Impex General Construcion SH.P.K; Alba Konstruksion; 4 A -M sh.p.k; Victoria Invest sh.p.k dhe Agbes Construction.

Kėto 10 kompani tė listuara qė rezultojnė fitueset dominuese tė tenderėve “tė majmė” tė bashkive, rezultojnė se janė edhe nė krye tė listės sė fituesve tė tė gjithė tenderėve tė zhvilluar nga 61 bashkitė e reja nė 3 vitet e fundit, pra edhe ata me vlerė mė tė vogėl se 100 milionė lekė tė reja. Megjithatė, ata rezultojnė se tė dhjetė bashkė pėrbėjnė pėrqindje mė tė ulėt, duke qenė se nuk bėhet fjalė pėr 151 tenderėt me mbi 100 milionė lekė, por pėr 13,794 tenderė me vlerė totale rreth 75.1 miliardė lekė, pothuajse 3-fishi i tenderėve mbi 100 milionė lekė, tė analizuar nga “Porta Vendore”. Konkretisht, duke analizuar shifrat kur ato kanė fituar tė vetme, por edhe nė bashkėpunim me operatorė tė tjerė, rezulton se kanė arritur tė marrin 20% tė vlerės totale tė 13,794 tenderėve, ose 15 miliardė lekė tė reja. Por, ajo qė vihet re ėshtė fakti qė nė vlerėn 15 miliardė lekė tė reja, kėto 10 kompani, 14.3 miliardė lekė i kanė fituar nga tenderėt mbi 100 milionė lekė dhe vetėm rreth 700 milionė lekė nga tenderėt me vlerė mė tė vogėl se 100 milionė lekė, qė tregon qartė se ata konkurrojnė vetėm kur vlera e tenderit ėshtė tejet e lartė.

Auditi

Nė njė raport tė fundit edhe Kontrolli i Lartė i Shtetit raportoi se gjysma e fondeve nė tenderėt publikė fitohen nga vetėm 5 pėr qind e bizneseve. Pėrfundimi ka dalė pas njė analize, qė KLSH-ja ka bėrė mbi tė dhėnat e Agjencisė sė Prokurimeve Publike. Sipas institucionit suprem tė auditimit, vitin e kaluar institucionet e shtetit patėn mbi 5000 tenderė publikė, nė tė cilėt shpenzuan 655 milionė euro. Kėto kontrata janė fituar nga 1.140 biznese nė total. Por ndėr to, vetėm 57 kompani kanė fituar gjysmėn e tė gjithė vlerės sė tenderėve, pra 327 milionė euro. KLSH-ja nuk i ka bėrė publike emrat e tyre, por sipas analizės, kėto janė kompanitė qė kanė fituar kontratat e mėdha publike.



Multimedia: Shekulli
Kategoria e medias: Shtyp i shkruar
Datė publikimi: 17-09-2018
Titulli i publikimit: Tenderėt, nė 3 vite Vlora mori investime mė shumė se gjithė Veriu
Pėrshkrim i publikimit: Qė nga viti 2015 e deri mė sot, nė tenderėt qė ka fituar Fondi Shqiptar i Zhvillimit, rezulton se Vlora ėshtė qarku me numrin rekord, krahasuar me bashkitė e tjera. Sipas njė studimi qė ka bėrė OpenProcurement.al, janė 33 procedura (disa prej tyre tė anuluara), pėr projekte tė ndryshme nė territorin e qarkut si: infrastrukturė rrugore; rikualifikime urbane; mjedis dhe turizėm.
Download: Array
Kliko kėtu pėr tė lexuar artikullin tek media qė e ka publikuar
Dataset-et nė format excel :
    Dataset-et nė format XML, N3 :