Ndryshimi i fundit: E Diel, 29 Mars 2020

Kosova, njė shembull i mirė nė rajon pėr pėrfaqėsimin e femrave nė Parlamentin Kombėtar

9 vite mė parė
share()?>

Pėrqindja e vendeve nė parlamentin kombėtar tė mbajtura nga femrat ėshtė njė idikator i thjeshtė, i cili llogaritet si raport i numrit tė femrave deputete ndaj totalit tė deputetėve. Duke qenė se parlamentet mund tė jenė tė organizuara me njė ose dy dhoma, nė shyqrtim pėr kėtė indikator merret pėrqindja qė zėnė femrat nė parlamentet me njė dhomė ose nė dhomėn mė tė ulėt. 

Pjesa e vendeve qė zėnė femrat nė parlament zakonisht pozicionohet brenda indikatorėve social, pasi pjesmarrja e saj nė poltikė dhe organet ligjvėnėse tė vendit shikohet si parakusht pėr zhvillim mė tė mirė tė shoqėrisė dhe respektim tė tė drejtave.

ODA ka kryer njė hulumtim mbi kėtė indikator pėr vendet e rajonit, duke marrė nė shqyrtim edhe mesataren e Bashkimit Europian si dhe tendencėn nė Botė pėr periudhėn 2007-2010.

Tre vendet e pozicionuara mė keq janė Hungaria, e cila ka pasur njė pėrqindje nė ulje nga 10.4 nė 9.1, Mali i Zi, me njė luhatje 8.6 nė 11.1 dhe Turqia, e cila ka mbetur konstante nė nivelin 9.1%. Duhet theksuar se Kombet e Bashkuara, nėpėrmjet tė gjitha organizatave operuese, po mundohen ti orientojnė shtetet drejt nivelit minimal 30%. Nė kėto kushte duket qartė se rajoni do ende shumė punė pėr tė kapur kėtė standart. Shqipėria, nė 2010-n, pozicionohet e shtata, duke lėnė pas Rumaninė, Slloveninė dhe Sllovakinė.


 

Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


 Ai qė bie nė sy ėshtė shteti mė i ri nė Ballkan, Kosova, e cili ėshtė mbi mesataren e Botės, sė BE-sė dhe nė pėrputhje tė plotė me direktivat e  Kombeve e Bashkuara, duke respektuar nivelin prej 30% qė nė vitin 2007 dhe duke u rritur nė 33.3% nė zgjedhjet e 2010-s. Nė fakt, studimet tregojnė se shtetet e reja e kanė mė tė lehtė zbatimin e kritereve tė vendosura nga Kombet e Bashkuara se sa vendet e tjera, por megjithatė, Kosova ngelet njė shembull pėr t’u ndjekur nga vendet e rajonit dhe mė gjerė. Mirė pozicionohet edhe Maqedonia, e cila ėshtė e dyta pas Kosovės, me njė nivel 32.5% nė vitin 2010.

Interesant ėshtė qė edhe mesatarja e BE-sė ėshtė nėn nivelin e sugjeruar tė Kombeve tė Bashkuara. Kėshtu, shtete si Franca  apo Italia  kanė njė nivel shumė tė ulėt pjesmarrjeje tė femrave nė parlament. Ndėrkohė qė Vendet e Ulta dhe tė gadishullit Skandinav janė nė kuotat 40%.

Ajo qė mund tė thuhet nė fund tė kėsaj analize ėshtė qė rajoni, por edhe vetė Bashkimi Europian ka njė rrugė tė gjatė pėrpara nė sigurimin e shanseve dhe mundėsive tė barabarta pėr tė gjithė, pavarėsisht pėrkatėsisė gjinore. Niveli 30% ėshtė pragu minimal i vendosur pėr tė ecur nė kėtė drejtim dhe partitė politike duhet tė ndėrmarrin angazhime serioze pėr tė mundėsuar konkurrueshmėrinė nė baza meritokracie e duke lėnė mėnjanė paragjykimet gjinore.






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc