Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 07 Shtator 2019

Shpenzimet e sektorit privat dhe publik pėr shėndetėsinė (1995-2009)

8 vite mė parė
share()?>

Shpenzimet totale pėr shėndetėsinė llogariten si shuma e shpenzimeve publike dhe private tė bėra pėr shėndetėsinė. Ato mbulojnė shėrbimet shėndetėsore (parandaluese dhe kuruese), aktivitetet e planifikimit familjar, ndihmat emergjente pėr shėndetin, etj. Tė dy sektorėt kanė njė peshė jo tė vogėl ndaj totalit tė shpenzimeve pėr shėndetėsinė, edhe pse me sistemin e financimit tė shėndetėsisė qė ka zgjedhur Shqipėria, duhet tė kishte njė prevalencė tė shpenzimeve publike.


 

Burimi: Organizata Botėrore e Shėndetėsisė
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Sektori privat pėrfshin pagesat direkte “out-of-pocket” tė kryera nga individėt, sigurimet private, dhuratat e bamirėsisė dhe pagesat direkte tė shėrbimeve tė organizatave private qė iu shėrbejnė individėve (psh OJF-tė). Ndėrsa shpenzimet e sektorit publik janė shpenzimet korrente dhe kapitale, tė financuara nga buxhetet e qeverisė qėndrore apo lokale, huatė e marra jashtė vendit apo grantet (duke pėrfshirė donacionet nga agjensitė ndėrkombėtare dhe organizatat jo qeveritare) si dhe nga kontributet e sigurimit shėndetėsor.

Nga grafiku mund tė vėrehet se Shqipėria shpenzon gjithmonė e mė shumė pėr shėndetėsinė. Ritmi i rritjes sė shpenzimeve totale tė shėndetėsisė (SHTSH) ka qenė shumė i lartė deri nė vitin 2000, mesatarisht 34%. Edhe pėrqindja ndaj PBB-sė nė periudhėn 1995-2000 ka pasur ritėm rritjeje mė tė lartė, duke u 2-fishuar nga 3.21% nė 1995-n, nė 6.35% nė 2000-n.

Viti 2004 ka shėnuar sėrisht njė shkėputje tė ecurisė, duke shėnuar rritje 20% tė SHTSH krahasuar me vitin 2003 dhe pesha ndaj PBB-sė shkoi nė 6.88%, nivel i cili mesatarisht ėshtė ruajtuar edhe pėr vitet nė vijim. Ky nivel ėshtė i krahasueshėm me Vendet me tė Ardhura tė Ulta dhe tė Mesme.

Nė raportin midis financimit privat dhe atij publik, duket se sektori privat zė peshėn mė tė madhe. Pra, shqiptarėt paguajnė mė shumė vetė nga xhepi i tyre pėr shėndetin se sa shėrbimet qė financon shteti. Sektori publik mbulon vetėm 40% tė shpenzimeve totale, gjė qė shpie nė pabarazi tė pėrfitimit tė kujdesit shėndetėsor. Kjo godet akoma mė tej grupet me nivel tė ulėt tė ardhurash pasi ato kanė me pak mundėsi pėr tė pėrballuar vetė shpenzimet shėndetėsore. Nėse kėtu do tė pėrfshiheshin edhe pagesat informale tė kryera nga individėt, shifrat do tė pėrkeqėsoheshin akoma mė shumė. Nė fakt, sondazhet nėpėr familje tregojnė se vetėm 40-45% e popullsisė mbulohet efektivisht nga ISKSH (LSMS 2005), qė do tė thotė se pjesa tjetėr paguan drejpėrsėdrejti pėr shėrbimet e pėrfituara. 






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc