Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 07 Shtator 2019

Pjesėmarrja e femrave nė politikė 1990-2010

8 vite mė parė
share()?>

Pjesemarrja e femrės nė poltikė dhe akoma mė tej, pėrqindja e femrave nė parlament ėshtė njė ndėr indikatorėt mė tė rėndėsishėm, i cili sė bashku me raportin e femra/meshkuj tė regjistuar nė shkollėn fillore, tė mesme dhe tė lartė si dhe me pjesėn e femrave tė punėsuara jo nė sektorin bujqėsor, ndihmon nė promovimin e barazisė gjinore dhe fuqizimin e femrės .

Normalisht, nė njė popullsi, 50% e secilės pėrbėhet nga femra, pjesmarrja nė pozicionet vendimmarėsee tė dy sekseve duhet tė ishte nė tė njėjtat kuota. Por nė fakt, shifrat pėrgjithėsisht nė botė flasin pėr shoqėri tė drejtuara nga meshkujt,  ku pjesmarrja e femrės po mund tė imponohet kryesisht nėpėrmjetorganizatave ndėrkombėtare. Pėr kėtė arsye, nė Platformėn Beijing  ėshtė rekomanduar qė shtetet tė mundėsonin te paktėn nivelin 30% tė vendeve nė parlament pėr femrat, fakt ky i pėrmendur jo rrallė nga partitė politike nė prag fushatash elektorale nė Shqipėri. Ato sigurohen gjithmonė tė nėnvizojnė faktin se femrat duhet tė jenė njė zė jo i vogėl nė vendimmarrje dhe nė parlamentin shqiptar.


 


Burimi: Kombet e Bashkuara
Komentet dhe pėrpunimi: ODA


Paradoksalisht, duke patur parasysh se % e vendeve qė zėnė femrat nė parlament ndihmon pėr tė gjykuar mbi demokracinė e njė vendi, Shqipėria pjesmarrjen mė tė lartė tė femrave nė parlament e ka pasur para viteve ’90. Vitet pas zhvillime tė vrullshme tė ’90-s janė shoqėruar me ulje tė pjesmarrjes sė femrave nė organin legjislativ shqiptar, pėr tė arritur minimumin nė vitet 2000-2004 me 5.7 %. Pėrmirėsime tė rėndėsishme duket se kanė sjellė zgjedhjet e vitit 2009, duke e cuar nė 16.4% numrin e vendeve tė rezervuar pėr femrat, por prapė jemi larg zotimit tė politikės pėr nivelin 30%.

Arsyet kryesore pse gjithmonė vendoset theksi mbi pjesmarrjen e femrave nė politikė, e mbi tė gjitha nė parlament janė tė shumta. Sė pari, mundėsia e barabartė pėr pjesmarrje ėshtė e drejtė e gjithsecilit. Pėrvec kėsaj, studimet tregojnė se shtetet qė kanė mė pak se 30% tė vendeve nė parlament nga femrat janė mė pak demokratike dhe mė shumė diskriminuese. Sė dyti, femrat dhe meshkujt kanė perceptime tė ndryshme mbi prioritetin e politikave tė njė vendi (Thomas 1991; Caroll 2001). Faktet tregojnė se femrat janė mė tė pėrfshira nė ligjet nga tė cilat pėrfitojnė gratė, fėmijėt dhe familjet. Pėr rrjedhojė barazia nė pėrfaqėsim mundėson mbrojtjen mė tė mirė tė femrave dhe cėshtjeve tė tyre. Elementi i tretė, shumė i rėndėsishėm, ėshtė se evidencat flasin pėr pėrimirėsim tė qeverisjes dhe ulje tė korrupsionit falė pjesmarrjes sė femrave.

Pėrfshirja e femrave nė listėn zgjedhore nė sistemet propocionale me listė tė mbyllur  ėshtė njė hap i mirė pėr sigurimin e pjesmarrjes sė tyre nė parlament, por jo domosdoshmėrisht kjo rezulton nė njė reformė tė suksesshme. Nė sisteme tė tilla, si ai shqiptar, shtetasit votojnė pėr partinė, e cila ka pėrcaktuar listėn e deputetėve nė bazė tė njė rendi tė caktuar. Vendosja e 30% tė kanditaturave femra, nuk do tė thotė automatikisht se 30% e vendeve nė parlament (nga secila parti) do tė pėrbėhet nga femra. Ėshtė e nevojshme qė ato tė renditen nė zonėn “e zgjedhshme”, pra qė ka njė probabilitet shumė tė lartė pėr tė fituar. Nė rast tė kundėrt, rezultati do jetė ai i vitit 2009. Pra, partitė janė parimisht nė rregull me plotėsimin e normave tė kanditaturave, por i rendisin femrat nė pozicione qė njė pjesė e vogėl kanė mundėsi tė fitojnė.


  Objektivi nr. 3 i Kombeve tė Bashkuara
  The Beijing Platform for Action
  unstats.un.org





Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja, M.Sc