Ndryshimi i fundit: E Hėnė, 15 Janar 2018

Stoku i Borxhit Publik pėr Frymė nė vitet 2010-2018

3 javė mė parė
share()?>
Open Data Albania po hulumton mbi ecurinė e stokut tė borxhit pėr frymė nė periudhėn kohore 2010 - 2018. Borxhi pėr Frymė ėshtė njė tregues qė pėrllogaritet si raporti i borxhit total tė marrė nga qeveria me numrin e popullsisė nė vitin ushtrimor. Tė dhėnat janė marrė nga Ligjet pėr Buxhetet Vjetore tė viteve nėn analizė, dhe Ligje pėr miratimin e Buxheteve Faktike (buxhete tė realizuara). Ndėrsa tė dhėnat mbi popullsinė janė marrė nga projeksione mbi demografinė tė Institutit tė Statistikave, INSTAT. Pėr vitin 2018 tė dhėnat janė tė planifikimit sipas Ligjit pėr Buxhetin 2018, sapo miratuar nė Kuvend. Nga tė dhėnat e publikuara nga Ministria e Finanaca dhe Ekonomisė vemė re se ky tregues ka ardhur nė rritje vit pas viti. Nė vlerė absolute Borxhi pėr Frymė nė 2018-n pėrllogaritet tė jetė treqind e nėntėdhjetė e pesė mijė e pesėmbėdhjetė lekė (395,015 lekė).  
Burimi: Ministria e Financave dhe INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Borxhi pėr frymė, stoku i borxhit dhe popullsia nė vitet 2010-2018
Burimi: Ministria e Financave dhe INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Vlera e borxhit pėr frymė ėshtė pėrllogaritur duke pjestuar stokun e borxhit nė 2018-n, e cila sipas shifrės sė publikuar nė Projektligjin pėr Buxhetin 2018 ėshtė njė triliard e njėqind e tridhjetė e shtatė miliard lekė (1 137 620 000 000 Lekė). Sipas tė dhėnave tė Institutit tė Statistikave numri i popullsisė (projeksione bazuar nė tė dhėna tė Census 2011) nė 2018-n do tė jetė dy milion e tetėqind e shtatėdhjetė e nėntė mijė nėntėqind e dyzet e njė banorė (2 879 941 banorė). 

Nė vitin 2018 pėrqindja e rritjes sė stokut tė borxhit me bazė vjetore ėshtė 3.13 pėr qind. Nė 2017 kjo rritje e stokut tė borxhit ishte 2.29 pėr qind, rreth njė pikė pėrqind mė pak se sa ėshtė projektuar pėr 2018-n. Nė trendin rritės ka hyrė dhe ritmi i rritjes sė borxhit pėr frymė, ku shėnon rritje me 3.23 pėr qind pas vitit tė tretė me ngadalėsim tė rritjes. Rritja me bazė vjetore mė e lartė e borxhit ishte nė 2014-n, ku stoku i borxhit ishte rritur me 10,4 pėr qind krahasuar me njė vit mė parė. 

Burimi: Ministria e Financave dhe INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Njė ndėr shkaqet kryesore pėr tu konsideruar nė pėrllogaritjet dhe parashikimet e borxhit nė vitet e fundit ka qenė edhe zhvlerėsimi i monedhės europiane Euro pėrkundrejt valutės vendase. Stoku i borxhi pėrbėhet nga borxhi i brendshėm dhe borxhi i jashtėm. Borxhi i jashtėm paraqitet me rėnie edhe pėr shkak tė mbiēmimit tė monedhės vendasė nė raport me monedhėn Euro. Nė rast se monedha euro do tė forcohet sėrish nė tregun vendas tė kėmbimit valutor, do tė kishim njė rritje tė stokut tė borxhit. 

Kursi I kėmbimit ALL/EUR
Burimi: Ministria e Financave dhe INSTAT
Pėrpunimi dhe komentet: ODA






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Ledina Loga