Ndryshimi i fundit: E Diel, 29 Mars 2020

Burimet gjithsej, Importi dhe Prodhimi i energjisė elektrike pėr periudhėn 1998-2010

8 vite mė parė
share()?>
Si njė ndėr kushtet kryesore pėr njė jetė normale tė qytetarėve dhe zhvillim sa mė tė mirė tė ekonomisė, sigurimi i energjisė elektrike ėshtė kthyer nė sfidė pėr cdo shtet. Kėrkesa pėr tė vjen gjithmonė nė rritje dhe planifikimi i fluksit tė energjisė elektrike ėshtė parakusht pėr njė situatė energjitike nėn kontroll.

 

Burimi: Bilanci i energjisė, INSTAT


Burimet gjithsej pėrfaqėsojnė alternativat e mundshme pėr sigurimin e energjisė. Njė vend mund ta prodhojė vetė atė ose, kur prodhimi ėshtė i pamjaftueshėm, mund ta importojė. Kjo ėshtė arsyeja qė prodhimi dhe importi janė pothuajse pasqyrim i njėri-tjetrit. Sa mė pak tė prodhohet, aq mė shumė do importohet dhe anasjelltas.

Sic mund tė shikohet, burimet gjithsej, qė i korrespondojnė sasisė totale tė energjisė tė siguruar gjatė njė viti, kanė pasur uljet dhe ngritjet e tyre. Pėr sa kohė qė kanė ekzistuar ndėrprerjet e vazhdueshme tė energjisė elektrike, nuk mund tė bėhej njėjtėsim midis burimeve dhe kėrkesės pėr energji. Vetėm pas vitit 2008, ku ndėrprerjet kanė ardhur si pasojė e ndėrhyrjeve pėr remont, mund tė bėhet njė vlerėsim i besueshėm i kėrkesės sė energjisė, pasi burimet kanė qenė tė mjaftueshme pėr ta kėnaqur tregun. 

Vitet 2001, 2002 dhe 2007, qė janė vitet me burimet mė tė vogla pėrfaqėsojnė edhe periudhat me krizat mė tė mėdha energjitike nė vend.

Nė grafikun e prodhimit, gjėja e parė qė bie nė sy ėshtė mbizotėrimi i tij si burimi kryesor nė sigurimin e energjisė. Prodhimi i 97% tė energjisė nga burimet hidrike, e bėn Shqipėrinė njė vend shumė tė varur nga rreshjet. Pėr kėtė arsye, diversifikimi me burime tė tjera si TEC-e me qymyr dhe naftė apo Central ere ka qenė objekt i shpeshtė diskutimesh dhe projektesh. Nuk mund tė mohoet domosdoshmėria e kombinimit tė burimeve pėr prodhimin e energjisė, por nuk duhet anashkaluar edhe fakti qė prodhimi aktual realizohet duke shfrytėzuar vetėm 35% tė burimeve hidrike tė disponueshme.

Ndėrtimi i TEC-ve do e bėnte Shqipėrinė tė varur pėr lėndėn e parė, pasi ajo nuk ėshtė e pasur as me naftė e as me qymyr. Por situata prezantohet ndryshe nė fqinjin mė tė afėrt, Kosovėn. Ajo mbėshtetet kryesisht nė prodhimin e energjisė me TEC-e dhe bashkėpunimi mes dy shteteve pėr shkėmbimin e energjisė do iu mundėsonte palėve diversifikimin e dėshiruar dhe shfrytėzimin maksimal tė kapaciteteve natyrore.

Nė shqyrtimin e prodhimit vendas, interesant ėshtė fakti qė prej vitit 2008, nė Bilancin e Energjisė tė publikuar nga INSTAT, prodhimi nga Termocentralet ėshtė zero, ndėrkohė qė nė qershor tė 2009-s filloi punėn investimi prej 100 milionė eurosh nė TEC-in e Vlorės.

Arsyeja kryesore e ndėrtimit tė kėtij TEC-i ishte diversifikimi i burimeve tė brendshme, pėr tė ulur varėsinė nga importi. Por kostoja e lartė e prodhimit tė energjisė nga TEC-i ka bėrė qė Shqipėrisė gjithsesi t’i leverdisė mė shumė importi. Nė kėto kushte, ky investim do tė shėrbente si njė reflektim i mirė pėr planet e ardhshme tė ndėrtimit tė TEC-ve.

Importi ėshtė burimi i dytė pėr sigurimin e energjisė. 2004-a dhe 2005-a kanė qenė vitet me sasinė mė tė vogėl tė importit, por edhe ndėrprerjet e energjisė nuk kanė munguar. Nė peridhėn 2007-2009 importi ka qenė i lartė, pavarėsisht qė prodhimi vendas shfaqet me rritje tė vazhdueshme.

Kjo ka ardhur si pasojė e vendimit tė qeverisė pėr tė siguruar energjinė me cdo kusht, pasi kostot nga mungesa e saj pėr ekonominė janė mė tė larta se sa vlera e paguar pėr importin e saj. Rritja e prodhimit nė vitin 2010 nė nivelin mė tė lartė ndonjėherė qė prej vitit 1998, ka mundėsuar edhe njė ulje tė ndjeshme tė sasisė sė importuar krahasuar me vitet e mėparshme. 




Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Blerta Zilja