Ndryshimi i fundit: E Hėnė, 20 Nėntor 2017

Tė mitur tė dėnuar pėr vepra penale 2005-2015

12 muaj mė parė
share()?>
Open Data Albania po hulumton mbi trendin e kriminalitetit tė tė miturve nė Shqipėri nė vitet 2005-2015. Tė dhėnat  bazohen tek Vjetarė Statistikorė tė Ministrisė sė Drejtėsisė, ndėrsa pėrpunimi komente dhe analiza realizuar nga ODA.

Nė kuadėr tė legjislacionit shqiptar, i mitur konsiderohet ēdo shtetas, i cili nuk ka mbushur moshėn 18 vjeē. Pėr efekte tė ligjit penal, mosha minimale e pėrgjegjėsisė penale ėshtė katėrmbėdhjetė vjeē pėr krime, dhe gjashtėmbėdhjetė vjeē pėr kundėrvajtje penale. Gjyqtari ka nė diskrecion qė tė pėrcaktojė vendin e vuajtjes sė dėnimit tė tė miturit, nė Institucionet e Ekzekutimit tė Vendimeve Penale IEVP, ose nė Institucionin e Riedukimit pėr tė mitur.

Pėr tė miturit, autorėt nė kohėn e kryerjes sė veprės penale nuk kanė mbushur moshėn 18 vjeē, dėnimi me burgim nuk mund tė jetė mė shumė se gjysma e dėnimit qė parashikon ligji pėr veprėn penale tė kryer. Njė lehtėsi qė parashikon legjislacioni penal pėr tė miturit lidhet me mos dėnimin e tyre me burgim tė pėrjetshėm. Sipas Kodit tė Procedurės penale, tė pandehurit tė mitur i sigurohet ndihmė juridike dhe psikologjike, nė ēdo gjendje dhe shkallė tė procedimit. Kur i pandehuri ėshtė i mitur, gjykata mban parasysh kėrkesėn pėr tė mos ndėrprerė proceset edukative konkrete, pra gjykata duhet t’i mundėsojė tė pandehurit tė mitur qė tė ndjekė arsimin shkollor.

Gjatė dekadės 2005-2015 janė dėnuar nga gjykatat penale pesė mijė e gjashtėqind e nėntėdhjetė e gjashtė tė mitur. Viti me mė shumė raste tė miturish nėn dėnim ėshtė viti 2012 me tetėqind e tetėdhjetė e tre  raste. Mesatarja e tė miturve tė dėnuar ēdo vit ėshtė pesėqind e shtatėdhjetė  raste ēdo vit. Krimet nė raport me kundėrvajtjet penale  tė kryera nga tė miturit janė mė tė shumta nė numėr. Nė harkun kohor 2005-2015 janė dėnuar tė mitur pėr 4 886 krime  dhe 810 kundėrvajtje penale nga tė miturit.



Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA



Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA

Tė miturit janė dėnuar pėr vepra dhe grup vepra penale tė ndryshme qė tek vrasje e plagosje, vjedhje, armėmbajtje pa leje, krime seksuale, shkelje e rregullave tė qarkullimit rrugor, prodhim dhe tregtim lėndėsh narkotike etj.



Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA

Nga tė  dhėnat statistikore pėr dhjetė vjecarin, vihet re qė vepra penale, e cila konsumohet mė tepėr nga tė miturit nė vitet 2005-2015 ėshtė Vjedhja e Thjeshtė, neni 134 paragrafi i parė me 1118 tė dėnuar tė mitur dhe Vjedhja nė Bashkėpunim, e cila pėrkon me nenin 134, paragrafi i dytė me 2532 tė dėnuar tė mitur. Dėnimet e tė miturve pėr Vjedhjen paragrafi i parė, shėnojnė numrin mė tė lartė nė vitin 2011 me 147 tė tillė, ndėrsa pėr Vjedhjen nė Bashkėpunim numri mė i lartė i tė dėnuarve tė mitur shėnohet nė vitin 2012 me 454 tė tillė.


Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA

Krime kundėr jetės dhe shėndetit shėnojnė arsyen e dėnimit pėr njė numėr relativisht tė lartė tė tė dėnuarve tė mitur. Konkretisht janė veprat penale tė Plagosjes sė Rėndė me Dashje me 82 raste dėnimesh dhe Plagosjes e Lehtė me Dashje me 58 tė dėnuar tė mitur.



Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA

Vepra tė tjera penale tė cilat nė dukje, nuk janė tė zakonshme pėr t'u konsumuar nga kategoria e tė miturve por pėr cilat statistikat shėnojnė raste gjatė dekadės janė Falsifikimi i Dokumeteve Shėndetėsore me 31 tė dėnuar tė mitur, Kalimi i Paligjshėm i Kufirit me 73 tė dėnuar tė mitur. Shqetėsues paraqitet bilanci pėr kryerjen e veprave penale me rrezikshmėri tė lartė shoqėrore si Armėmbajtja pa Leje me 232 tė dėnuar tė mitur, Prodhimi dhe Shitja e Narkotikėve me 99 tė dėnuar tė mitur, Drejtimi i Automjeteve nė Gjendje tė Parregullt me 319 tė dėnuar tė mitur dhe  Shkelja e Rregullave tė Qarkullimit Rrugor me 64 tė tillė.

Tė mitur tė dėnuar pėr vepra penale (2005-2015)



Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA

Ushtrimi i Prostitucionit ėshtė njė vepėr penale ku tė miturit janė dėnuar nė 11 raste kėto 10 vite. Nė fakt ushtrim prostitucioni nė rastin e njė tė mituri ėshtė njė vepėr penale ku i mituri ėshtė edhe subjekt viktimė. Dhuna nė Familje, e parashikuar pėr herė tė parė nė Kodin Penal nė vitin 2012, ka shėnuar 23 raste ku subjekt aktiv ėshtė i mituri.

Masa e dėnimit e cila aplikohet nga gjykatat shqiptare masivisht pėr veprat penale tė kryera nga tė miturit ėshtė dėnimi me burgim deri nė 2 vite. Vetėm nė vitin 2015 janė dėnuar deri nė 2 vjet heqje lirie, 372 tė mitur. Mė pak e aplikuar ėshtė masa e dėnimit nga 10 deri nė 25 vjet,pėr tė cilėn janė dėnuar 10 tė mitur nė dhjetė vitet e fundit.



Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA

Ndėrkohė tė mitur tė dėnuar tė cilėt nuk kanė arsimin e detyrueshėm janė nė kėtė dekade 428 kundrejt totalit tė tė dėnuarve tė mitur prej 5696. Relacioni kriminalitet me analfabetizmin duket jo fort i qėndrueshėm sa kohė qė sė shumti kemi raste tė tė miturve autorė krimesh ndėrsa janė pjesė e institucioneve tė edukimit.




Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA


Nė vitet 2005-2015 gjykata ka proceduar e mė pas shpallur tė pafajshėm 25 tė mitur, duke i shkaktuar kėtyre tė fundit kosto emocionale, shoqėrore, shkollore dhe ekonomike. Nė kėto dhjetė vite, gjykata ka pushuar 128 procedime gjyqėsore pėr veprat penale subjekt aktiv, pra i proceduari i tė cilave ėshtė i mituri.



Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA

Kriminaliteti i tė miturve shėnon njė raport tepėr dinamik kundrejt kriminalitetit nė total. Nė vitin 2012, tė dėnuarit nė moshė tė mitur shėnuan 10% tė totalit duke  e bėrė situatėn kriminale tė kėtij viti mjaft problematike sa i takon kriminalitetit me autor tė miturit. Nė vite tė ndryshme ky raport lėviz me 3 deri 10 pėrqind.



Burimi: Vjetarė Statistikorė tė MD (2005-2015)
Koment: ODA

Kriminalitetit i tė miturve dhe politika penale nė trajtimin e ēėshtjeve qė lidhen me tė, janė element tepėr tė rėndėsishme qė kėrkojnė vėmendje nė fusha tė ndryshme si politikė penale, pedagogji, sociologji etj. Kriminaliteti i ndjeshėm i tė miturve tregon edhe krizė social ekonomike tė njė shoqėrie, sikurse eficensė tė munguar tė sistemit tė edukimit dhe mirėrritjes.



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Kejsi Kosta