Ndryshimi i fundit: E Enjte, 14 Shtator 2017

Mbajtės tė Borxhit tė Brendshėm 2010-2015, Banka dhe Institucione Financiare

1 vit mė parė
Open Data Albania po hulumton mbi strukturėn e borxhit tė brendshėm duke detajuar vlera sipas mbajtėsve tė tij nė vitet 2010-2015. Stoku i borxhit tė brendshėm pėrbėhet nga bonot e thesarit dhe obligacionet tė cilat janė instrumente afatshkurtėr dhe afatgjatė. Banka e Shqipėrisė mban njė pjesė tė borxhit qeveritar si njė formė pėr mbajtjen nė kontroll tė normės sė tregtimit tė bonove tė thesarit nėpėrmjet shitjes dhe blerjes sė tyre.

Banka Qendrore do duhej tė ndikonte nė kėrkesėn dhe ofertėn pėr kėto instrumente borxhi. Bankat e nivelit tė dytė investojnė nė borxh tė brendshėm njė pjesė tė depozitave qė marrin nga klientėt. Ky investim ėshtė konsideruar  njė alternativė investimi me risk tė ulėt pėr bankat komerciale apo njohur ndryshe banka tė nivelit tė dytė.

Institucionet financiare jo banka dhe institucionet jo financiare pėrfaqėsohen nė Shqipėri kryesisht nga shoqėritė e sigurimit, fondet e pensionit dhe fondet e investimit. Kėto institucione, fondet qė marrin nga klientėt e tyre i angazhojnė nė letrat me vlerė tė tregtueshme tė qeverisė, si forma e vetme e investimit nė letra me vlerė nė Shqipėri, nė mungesė tė investimit nė letra me vlerė tė tregtueshme nė bursė.

Individėt kryesisht marrin pjesė nė ankandet e realizuara pėr letrat me vlerė tė borxhit tė brendshėm, pėr sigurimin e kthimeve nga normat e ofruara nga bonot apo obligacionet, si njė alternativė mė e mirė investimi e drejtpėrdrejtė nė krahasim me depozitat bankare pranė bankave tė nivelit tė dytė.



Burimi: Ministria e Financave
Komente dhe analiza: ODA



Burimi: Ministria e Financave
Komente dhe analiza: ODA




Burimi: Ministria e Financave
Komente dhe analiza: ODA


Banka e Shqipėrisė nė vite ka ulur peshėn qė mban me investimin e saj nė totalin e borxhit qeveritar nga 15% tė totalit nė vitin 2010 nė gati 10% tė totalit nė fund tė tremujorit tė dytė tė 2015. Kjo vjen si shkak i mos investimit nė borxhin shtesė tė ri tė emetuar pėrgjatė kėtyre viteve. Vlera e investimit nė borxh qeveritar pėr Bankėn Qendrore mbetet afėrsisht e njėjtė prej gati 62 miliard lekė, ku pėrjashtim janė vitet 2012 dhe 2015 me uljeve nė kufijtė e 58 dhe 59 miliard lekė. Edhe pėr individėt paraqitet e njėjta tendencė nė vite.

Pesha ndaj totalit pėr borxh mbajtje tė individėve mbetet nė nivelet e 12% me pėrjashtim tė vitit 2012 ku kjo peshė shkon nė nivelin e gati 15% pėr tu ulur mė pas nė vitet nė vazhdim. Kjo dėshmon pėr orientimin e kursimeve tė individėve drejt investimit nė borxh tė brendshėm qeveritar, si njė alternativė pe risk, dhe me kthime kryesisht mė tė larta se depozitat bankare. Rritja e volumit pėrgjatė viteve me vlera nga 49 miliard lekė nė 70 miliard lekė tregon njė fakt tė tillė.

Pėr sa i pėrket Bankave tė Nivelit tė Dytė dhe investimit tė tyre nė borxh tė brendshėm, sjellja e tyre ėshtė e ndryshme. Banka Kombėtare Tregtare ka rritje nė kėtė formė investimi njėkohėsisht nė vlerėn dhe peshėn mė tė lartė ndaj stokut tė borxhit total deri nė fundin e vitit 2014. Pėr vitin 2015, kjo bankė shėnon njė rėnie me gati pesė miliard lekė.

Pėr sa i pėrket grupit tė bankave tė tjera tė nivelit tė dytė, vlera e stokut tė borxhit tė brendshėm vjen nė rritje pėrgjatė viteve, ku rritjen mė tė madhe e gjejmė nė vitin 2013 me gati 24 miliard lekė dhe nė vitin 2014 me gati 21 miliard lekė.

Raiffeisen Bank ėshtė banka e nivelit tė dytė qė aktualisht investon mė shumė nė borxh tė brendshėm kundrejt totalit. Ndėrkohė nė vitet e fundit kjo bankė ka ulur peshėn e mbajtjes sė drejtpėrdrejt tė borxhit  si pasojė e krijimit tė Raiffeisen Prestige, njė  fond i pėrbashkėt investimi nė letra me vlerė. Ēka ėshtė shoqėruar me fenomenin e borxh mbajtjes nga institucione jo banka.



Burimi: Ministria e Financave
Komente dhe analiza: ODA

Pesha qė kėto shoqėri investojnė fillon nė 1% nė vitin 2010 pėr tė arritur nė nivelin e gati 15% nė vitin 2015, afėrsisht sa BKT apo Raiffeisen Bank. Rritja mė e madhe vjen nė vitin 2013, njė vit pas krijimit tė Fondit Prestigj me gati 6% tė stokut tė borxhit. Rritja nė vlerė ėshtė nė nivelet nga 4 miliard nė 2010 nė rreth 85 miliard lekė nė 2015. Njė rritje e tillė ėshtė nė nivele tė larta edhe pėr sa i pėrket Fondit Prestigj duke arritur nivelin e 9.22% nė vitin 2015.



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: ODA