Ndryshimi i fundit: E Mėrkurė, 18 Tetor 2017

Deficiti Buxhetor nė vitet 1993-2016

1 vit mė parė
Deficiti Buxhetor pėrcaktohet si njė gjendje financiare, nė tė cilėn shpenzimet tejkalojnė tė ardhurat. Prej vitesh, Deficiti ka qenė karakteristikė e qeverive, situatė qė ka rezultuar nė rritje tė vazhdueshme tė stokut tė borxhit. Open Data Albania ka marrė nė shqyrtim nivelin e Deficitit tė vendit tonė nė vitet 1993-2016.




Burimi: Ministria e Financave, Banka e Shqipėrisė, INSTAT   
Pėrpunimi dhe komentet: ODA   

Zhvillimet e vrullshme nė fundin e viteve '80 dhe fillimin e viteve '90 bėn qė ekonomia shqiptare tė gjendej me njė tkurrje tė ndjeshme tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto, rėnie tė tė Ardhurave Buxhetore dhe rritje tė Deficitit. Reformat strukturore tė ndėrmarra nė vitet 1993-1996 dhe bashkėpunimi me institucione tė ndryshme ndėrkombėtare mundėsuan pėrmirėsimin dhe ringritjen e ekonomisė. Megjithatė, Deficiti Buxhetor pėsoi njė rritje tė vazhdueshme deri nė vitin 1997, ku shėnoi 44.5 miliardė lekė apo 13.2% e PBB-sė.

Periudha pas vitit 1997 u shoqėrua me njė sėrė reformash strukturore dhe masash pėr pėrmirėsimin e menaxhimit tė financave publike, tė cilat mundėsuan rėnien e Deficitit dhe mbajtjen nėn kontroll tė borxhit publik. Qeveria po merrte masa tė forta pėr konsolidimin e financave publike dhe ēdo mosrealizim nė tė ardhura u shoqėrua me tkurrje tė shpenzimeve, nė mėnyrė qė tė mbahej deficiti brenda niveleve tė parashikuara. Duhet theksuar se njė ndihmė tė madhe nė rritjen e tė ardhurave dhe forcmin e financave dha edhe ndryshimi i nivelit tė TVSH-sė nė vitin 1997, nga 12.5% nė 20%, i cili u shoqėrua me uljen e deficitit nė vitet e mėpasshme. Nė vitin 2005 Deficiti ishte 29.3 miliardė lekė apo 3.6% e PBB-sė.

Vitet 2006-2010 u karakterizuan nga zhvillime pozitive pėr ekonominė shqiptare, tė shoqėruara me njė politikė fiskale agresive. Nga 29.3 miliardė qė ishte nė vitin 2006, Deficiti thuajse nė dyfishua nė 2008-n nė 60.2 miliardė lekė, pėr tė arritur pikun nė vitin 2009 me 80.82 miliardė lekė apo 7% e PBB-sė. Ndikimin kryesor nė kėtė rezultat e dha huamarrja pėr financimin e projektit 'Ndėrtimi i rrugės Rrėshen-Kalimash'.



Burimi: Ministria e Financave, Banka e Shqipėrisė, INSTAT   
Pėrpunimi dhe komentet: ODA   


Duke nisur nga viti 2010, qeveria po merrte masa pėr pėrmirėsimin e treguesve fiskal, nė mėnyrė tė veēantė tė Borxhit dhe Deficitit Fiskal. Nė kėtė vit, Deficiti u ul me 53% krahasuar me vitin 2009 dhe ishte nė kufirin e 3.11% e PBB-sė. Ky trend vijoi edhe nė vitet 2011-2012. Viti 2013, si vit elektoral, u shoqėrua me probleme nė realizimin e tė ardhurave, fakt qė nuk u reflektua nė ulje tė lartė tė shpenzimeve, duke rezultuar nė rritje tė deficitit nga 3.4% tė PBB-sė qė ishte parashikuar nė fillim tė vitit, nė 5.16% tė PBB-sė.

Pavarėsisht nevojės pėr konsolidiminin e borxhit dhe deficiti fiskal, viti 2014 u prezantua me njė Deficit thuajse nė tė njėjtat nivele si nė vitin 2013, 72.1 miliardė lekė apo 5.1% e PBB-sė. Kjo situatė, sipas qeverisė, lidhej me domosdoshmėrinė pėr njohjen dhe shlyerjen e borxheve tė prapambetura, tė cilat dhanė efektin e tyre nė rritjen e Shpenzimeve Totale tė buxhetit. Nga 6.57% e PBB-sė qė ishte parashikuar nė fillim tė vitit, 2014-a u mbyll me njė Deficit 5.1% tė PBB-sė, i shkaktuar kryesisht nga mosrealizimi i shpenzimeve kapitale.

Nė vitet 2015-2016 vihet re njė pėrpjekje pėr uljen e deficitit nga 3.7% nė 2015-n nė 2.16% nė 2016-n. Nė vitin 2015 kjo u mundėsua nga rishikimi i vazhdueshėm i buxhetit, ku mosrealizimi i tė ardhurave u mundua tė rregullohet nėpėrmjet uljes sė shpenzimeve. Pavarėsisht se kjo politikė mundėsoi kontrollin e vazhdueshėm tė Deficitit, ajo flet pėr njė mungesė tė aftėsisė buxhetuese dhe menaxhimit tė financave publike.

2016-a shfaqet si njė vit tepėr sfidues nga kėndvėshtrimi i mbajtjes sė Deficitit nė nivelin e parashikuar. Shifrat e buxhetit fillestar flasin pėr njė rritje tė shpenzimeve totale, e cila ėshtė reflektuar vetėm nė shpenzimet korrente, pasi investimet janė nė nivelin mė tė ulėt tė viteve tė fundit. Kjo qasje e qeverisė tė konsolidimit financiar nėpėrmjet tkurrjes sė investimeve publike paraqitet me shumė risk, pasi rrezikon zhvillimin ekonomik tė vendit pėr periudhat e ardhshme.



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Dr. Blerta Zilja