Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 07 Shtator 2019

Realizimi i investimeve publike nė vitin 2014

5 vite mė parė
share()?>
Investimet publike janė njė ndėr elementėt mė kryesorė qė ndikojnė nė zhvillimin ekonomik tė njė vendi. Open Data Albania ka marrė nė analizė realizimin faktik tė tyre nė vitin 2014, duke i vendosur nė raport me disa tregues tė tjerė financiar si Shpenzimet Totale tė Buxhetit dhe Prodhimin e Brendshėm Bruto.

Pėr vitin 2014 ishin parashikuar 67.2 miliardė lekė investime, qė pėrbėnin 14.7% tė Shpenzimeve Totale tė Buxhetit dhe 4.82% tė PBB-sė. Pjesa mė e madhe e investimeve, rreth 57% apo 38.6 miliardė lekė ishin me financim tė huaj.



Burimi: Ministria e Financave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Rishikimi i buxhetit me Aktin Normativ nė shtator tė 2014-s solli njė rritje fare tė lehtė nė investimet publike totale, me 44.9 milionė lekė, por nė tė njėjtėn kohė prezantoi edhe njė ndryshim nė strukturėn e financimit. Financimi i huaj u ul me 8.6 miliardė lekė dhe nėtė njėjtė masė u rrit financimi brendshėm, duke shfaqur pamundėsinė pėr thithjen e fondeve tė huaja tė programuara dhe kalimin e barrės financuese nė financimin e brendshėm.



Burimi: Ministria e Financave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Pavarėsisht pėrpjekjeve tė vazhdueshme dhe nevojės pėr njė planifikim tė mirė tė financave publike, viti 2014 u karakterizua nga njė realizim shumė i ulėt i investimeve publike nė pjesėn e parė tė vitit, ēfarė solli nevojėn pėr rishikimin e buxhetit apo pėrdorimin e mekanizmave si Letėr Kreditė pėr pėrmirėsimin e treguesve.

Deri nė muajin shtator (9 muajt e parė tė vitit) ishin realizuar 11.5 miliardė lekė investime me financim tė brendshėm, qė pėrbėnin 40% tė planit vjetor fillestar dhe 31% tė planit tė rishikuar me Aktin Normativ tė dt. 17.9.2014. Nė tre muajt e fundit tė vitit u realizuan 22.4 miliardė lekė investime me financim tė brendshėm ku spikat muaji dhjetor gjatė tė cilit ėshtė realizuar 39% e investimeve tė gjithė vitit.




Burimi: Ministria e Financave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA

Nisur nga niveli i ulėt qė po ecte realizimi i investimeve dhe rrezikut pėr mosplotėsimin e parametrave fiskal tė parashikuar, Ministria e Financave u mbėshtet nė pėrdorimin e Letėr Kredive, duke hapur njė diskutim tė madh nėse investimet ishin realizuar faktikisht apo ishte gjetur thjesht njė mekanizėm qė kėnaq shifrat e raportuara, por nuk pėrkon me situatėn faktike tė trupėzimit tė investimeve.

Letėr Kredia ėshtė njė instrument financiar, sipas tė cilit njė bankė angazhohet nė emėr tė blerėsit (shtetit nė rastin tonė) se pagesa do tė kryhet te pėrfituesi kur tė pėrmbushen termat e Letėr Kredisė. Ajo pėrdoret kur shitėsi nuk ka informacion mbi blerėsin dhe nuk kėrkon transferim dhe bllokim tė fondeve tė institucioneve nė emėr tė klientit pranė bankės qė ka hyrė nė kėtė marrėdhėnie, sikurse ka ndodhur nė rastin tonė. Nė ligjin nr. 9936, dt. 26.06.2008 “Pėr Menaxhimin e Sistemit Buxhetor nė Republikėn e Shqipėrisė”, neni 54 specifikohet se pagesa kryhet vetėm nga Llogaria e Thesarit dhe nėse dokumentacioni bazė vėrteton kryerjen e shėrbimit. Tė dy kėta elementė e shndėrrojnė Letėr Kredinė nė mekanizėm tė pėrdorur nga Ministria e Financave pėr tė shmangur djegien e fondeve dhe llogaridhėnien mbi realizimin e ulėt tė investimeve publike.

Nisur nga fakti qė realisht, kėto investime nuk janė kryer deri nė dhjetor tė vitit 2014, por thjesht janė bllokuar paratė e tyre, shuma totale e investimeve tė “realizuara” nėpėrmjet Letėr Kredive duhet tė zhvishet nga raportimi i parametrave fiskalė pėr vitin 2014.

Vlera totale e investimeve me Letėr Kredi pėr vitin 2014 ishte rreth 3.3 miliardė lekė. Kjo shifėr pėrbėn 9.7% tė shpenzimeve kapitale tė planifikuara nė Buxhetin e Rishikuar dhe 25% tė investimeve faktike tė muajit dhjetor. Pėrdorimi i Letėr Kredisė ka bėrė qė buxheti i investimeve publike totale tė realizohet nė masėn 90% krahasuar me Buxhetin e Rishikuar, ndėrkohė qė nė mungesė tė tyre, niveli i realizimit do tė ishte 85% po 10 miliardė lekė mė pak.




Burimi: Ministria e Financave
Pėrpunimi dhe komentet: ODA



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Dr. Blerta ZILJA