Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 07 Shtator 2019

Shkalla e Papunėsisė Historike nė Shqipėri

8 vite mė parė
share()?>

Shkalla e papunėsisė ėshtė raporti midis numrit tė tė papunėve te regjistruar dhe numrit tė popullsisė aktive (forcės sė punės). Forca e punės pėrbėn pjesėn e popullatės e cila ėshtė nė moshė pune (nė Shqipėri nga mosha 16 deri nė moshėn e pensionit), dhe ėshtė nė kėrkim tė vazhdueshėm pėr punė.

Historikisht shkalla e papunėsisė paraqitet sipas grafikut:

Burimi: Banka e Shqipėrisė
Komentet dhe analiza: ODA


Niveli mė i lartė i papunsisė (22.3%) ėshtė shėnuar nė vitin 1993 nė vitet e para tė pluralizmit politik, ndėrsa niveli mė i ulėt nė vitin 1996 (12.4%). Edhe pse shkalla e papunsisė ka qėnė nė ulje gjatė dhjetė viteve tė fundit, ky nivel nuk e ka arritur ende atė tė vitit 1996. Nė vitin 2009, vihet re njė rritje e shkallės sė papunėsisė me 0.6% krahasuar me vitin e mėparshėm. Sipas FMN, shkalla e papunėsisė nė Shqipėri nė vitin 2010 vlerėsohet tė jetė rreth 12.5%.

Nė vitin 2009, nga totali i tė papunėve tė regjistruar 88.3% janė tė papunė afatgjatė, 6.3% marrin pagesė papunėsie, dhe pjesa tjetėr prej 5.4% konsiderohen tė papunė ciklikė.

Gjithashtu vihet re njė lidhje e drejtpėrdrejtė midis nivelit tė punėsimit dhe arsimimit. Nė vitin 2009, 53.6% e tė papunėve tė regjistruar kanė arsim 8-vjecar, 43.8% arsim tė mesėm, dhe vetėm 2.6% arsim tė lartė. Duhet patur parasysh se nė tė dhėnat nuk pėrfshihen tė dhėna pėr punėt private tė padeklaruara.


Grafikisht 10 vitet e fundit:

Burimi: INSTAT, Ministria e Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve tė Barabarta
Komentet dhe analiza: ODA






Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: RE