Ndryshimi i fundit: E Enjte, 14 Shtator 2017

Tregues mbi kriteret dhe masėn e pėrfitimit tė Lejelindje. Shqipėri, Kosovė dhe vende tė Europės korrik 2014

4 vite mė parė
Open Data Albania po hulumton pėrfitimet qė vijnė nga leja e lindjes nė Republikėn e Shqipėrisė, Kosovė dhe vende tė Europės. Nė vendin tonė pėrfitimi pėr barrėlindje i jepet njė gruaje tė siguruar, lidhur me barrėn dhe lindjen e fėmijės. Kusht pėr pėrfitim ėshtė qė tė ketė jo mė pak se 12 muaj sigurim pėr ēdo rast barrėlindjeje dhe tė jetė e siguruar nė momentin e lindjes sė kėsaj tė drejte. Pėrfitimet qė vijnė nga leja i lindjes nė rastin e Shqipėrisė paguhen tėrėsisht nga Instituti i Sigurimeve Shoqėrore.

Kohėzgjatja maksimale e lejes sė lindjes nė Republikėn e Shqipėrisė ėshtė 365 ditė dhe gjatė kėsaj periudhe gruaja me leje lindje merr pėrfitimet qė vijnė nga leja e lindjes nė varėsi tė statusit tė saj tė punėsimit. Aktualisht, masat e pėrfitimeve janė: a) Pėr gruan e punėsuar, nė periudhėn e paralindjes dhe 150 ditė pas lindjes ėshtė 80% e mesatares ditore tė bazės sė vlerėsuar tė vitit tė fundit kalendarik; Pėr periudhėn tjetėr nė vazhdim, deri sa tė plotėsojė 12 muaj gjithsej sipas kushteve tė pėrfitimit ėshtė 50% e mesatares ditore tė bazės sė vlerėsuar tė vitit tė fundit kalendarik; b) Nė momentin e lindjes sė tė drejtės e vetėpunėsuara nė qytet pėrfiton tė ardhura tė barabarta me pensionin minimal bazė tė qytetit; c) E vetėpunėsuara nė bujqėsi, nė momentin e lindjes tė tė drejtės, pėrfiton tė ardhura tė barabarta me pensionin minimal tė fshatit.

Open Data Albania ka marrė nė shqyrtim numrin e i pėrfitueseve nga leja e lindjes, si  dhe shpenzimet e kryera nga ISSH pėr pagesat e lejes sė lindjes nė vitet 2009-2013. Viti 2009 ka numrin mė tė madh tė pėrfituesve nga leja e lindjes, numėr ky qė arrin nė 15 001 pėrfitues, ndėrsa viti mė numrin mė tė ulėt ėshtė viti 2010, me 9 554 pėrfitues. Nė vitin qė lamė pas ky numėr ishte 12 014 pėrfitues, nga tė cilėt 1 557 pėrfitues nga institucionet buxhetore; 889 nga institucionet jobuxhetore; 2 796 nga shoqėri private; 706 nga tė vetėpunėsuarit nė qytet dhe 6 066 nga tė vetėpunėsuarit nė bujqėsi.


Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA



Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Pavarėsisht ulje-ngritjeve tė numrit tė pėrfituesve nga leja e lindjes, shpenzimet e bėra pėr pagesat e lejes sė lindjes kanė ardhur nė rritje vit pas viti. Nė vitin 2009 kėto shpenzime ishin rreth 1.23 mld lekė, ndėrsa nė vitin 2013 kėto shpenzime ishin rreth 2.33 mld lekė.


Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Krahasuar me vendet e rajonit dhe tė Europės, vendi ynė renditet nė vendet qė aplikojnė njė sistem pėrfitimi nga leja e lindjes. Tė vetmet vende qė nuk aplikojnė njė sistem pėrfitimi nga leja e lindjes janė Norvegjia, Suedia dhe Portugalia. Nė vendin tonė, ashtu si nė shumicėn e vendeve tė Europės, pagesa e lejes sė lindjes pėrballohet nga fondet e shteteve pėrkatėse, me pėrjashtim tė Kosovės, Gjermanisė dhe Britanisė sė Madhe, vende nė tė cilat pagesa pėr lejen e lindjes pėrballohet si nga fondet e shtetit ashtu edhe nga punėdhėnėsi.

Diferencat mė tė mėdha mes vendeve i gjejmė nė numrin e ditėve tė lejes sė lindjes. Vendi me numrin mė tė madhe tė ditėve tė paguara tė lejes sė lindjes ėshtė Bullgaria, me plot 410 ditė. Pas tij renditet vendi ynė dhe Bosnje Hercegovina me 365 ditė. Mė pas renditet Britania e Madhe me 273 ditė, pasuar nga Kosova dhe Maqedonia me 270 ditė, Sllovakia me 238 ditė dhe Kroacia me 208 ditė.

Tė gjitha vendet e tjera kanė mė pak se 200 ditė leje lindje tė pagueshme. Vendi me numrin e ditėve mė tė ulėta tė lejes sė lindjes ėshtė Mali i Zi me vetėm 45 ditė. Ndryshime tė tjera mes vendeve vijnė nga masa e pėrfitimit tė marrė nga leja e lindjes, ku ky pėrfitim ėshtė llogaritur si pėrqindje mbi pagėn. Vendi me pėrqindjen mė tė lartė dhe si rrjedhojė masėn e pėrfitimit mė tė lartė ėshtė Serbia me 106% tė pagės.

Pas saj renditen vende si Austria; Kroacia; Gjermania; Greqia; Maqedonia; Mali i Zi; Hollanda; Polonia; Rusia; Sllovenia dhe Spanja me njė masė pėrfitimi 100% tė pagės. Vendet e tjera kanė njė masė pėrfitimi mė tė ulėt se 100% e pagės, ku vendi me masėn e pėrfitimit mė tė ulėt ėshtė Britania e Madhe me 29%. Pas saj vjen Danimarka me 50%; Finlanda me 51%; Bosnje Hercegovina me 60% dhe mė pas renditet vendi ynė dhe Sllovakia me njė masė pėrfitimi prej 65%.


Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA


Krahasuar veēanėrisht me vendet e rajonit, tė cilėt aplikojnė tė gjithė njė sistem pėrftimi tė lejes sė lindjes, vendi ynė rėndit i pari sė bashku me Bosnje Hercegonivėn pėr numrin mė tė lartė tė ditėve tė pagueshme tė leje sė lindjes. Mali i Zi sikurse e theksuam ėshtė vendi me numrin mė tė ulėt tė ditėve tė pagueshme tė lejes sė lindjes si nė Europė dhe rajon. Serbia kryeson listėn e vendeve tė rajonit me pėrqindjen mė tė lartė tė pėrfitimit prej 106% tė pagės. Pas saj renditen Kroacia, Mali i Zi dhe Maqedonia me njė masė pėrfitimi prej 100%.

Pas tyre renditet vendi ynė me 65%, mė pas Kosova me 63% dhe nė fund Bosnje Hercegovina me 60%. Nė tė gjitha vendet e Ballkanit pėrfitimi nga leja e lindjes paguhet nga shteti, me pėrjashtim tė Kosovės ku kjo pagesė pėrballohet si nga shteti edhe nga punėdhėnėsi. Sipas Kodit tė Punės tė Republikės sė Kosovės, punėdhėnėsi rėndohet tė paguajė 180 ditė tė lejes sė lindjes me 70% tė pagės bazė, ndėrsa shteti paguan 90 ditėt e tjera me 50% tė pagės mesatare nė Kosovė, duke treguar pozitat jo shumė tė favorshme tė punėdhėnit nė Republikėn e Kosovės.


Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA



Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA



Burimi: Banka Botėrore
Pėrpunimi dhe komentet: ODA




Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: Ina Baja