Ndryshimi i fundit: E Enjte, 14 Shtator 2017

Impakt i Programit – Transparencė mbi asete publike dhe pasuri minerare.

4 vite mė parė
Open Data Albania deri tani ėshtė fokusuar kryesisht tek transparenca mbi para publike si buxhete shteti; shpenzime sipas programeve; shpėrndarje taksave tė individėve etj. Kohėt e fundit pėrmes publikimit tė njė grupi artikujsh me tė dhėna pėr pasuritė minerare tė nėntokės (naftė; bakėr; krom) ėshtė bėrė e mundur tė startojė debat dhe analize publike mbi mėnyrėn se si kėto pasuri menaxhohen; si shiten produktet minerare nė tregun ndėrkombėtar dhe a deklarohen nė mėnyrė korrekte tė ardhurat nga kėto minerale. 40% e vlerės sė eksporteve shqiptare janė pikėrisht shitje e naftės dhe minerale tė nėntokės . Shfrytėzimi i minierave dhe puseve tė naftės bėhet nga kompani tė huaja koncensionare. Pas shitjes sė produktit njė pjesė e tė ardhurave i kalon buxhetit tonė tė shtetit nė formė “rente minerare”. 

A shitet xeherori i Bakrit me ēmime nėn vlerėn reale tė tregut? Open Data Albania ka publikuar disa ditė mė parė tė dhėna mbi eksplorimin dhe eksportet e mineralit tė bakrit nė vend . Tė dhėnat janė me burime zyrtare dhe janė zbardhur nė kuadėr tė transparencės mbi shfrytėzimin e aseteve kombėtare. Pas publikimit tė artikullit nga ODA, disa media i pėrdorėn tė dhėnat pėr tė realizuar shkrime gazetareske. Menjėherė pas fakteve mbi sasitė e shitura dhe vlerat e deklaruara nė njė nga revistat javore, ekspert tė industrisė minerare reaguan duke parashtruar pėrllogaritje ku qartėsisht rezultonte se ēmimi me tė cilin realizon shitjet ėshtė nėn ēmimin real tė xeherorit tė bakrit. Pėr pasojė sipas tyre shitja e mineralit me ēmim tė ulėt sjell edhe tė ardhura mė tė pakta pėr buxhetin e shtetit apo dėm ekonomik pėr financat kombėtare.

Konkretisht Revista JAVA  ka publikuar njė shkrim tė ing. Qerim Ismeni ku me analizė inxhinjerike argumentohet se sasia e bakrit (cilėsia e vendburim Munella- Pukė) e shitur jashtė vendit pėrmban disa minerale dhe ka vlerė mė tė lartė se vlera zyrtare e deklaruar. Konkretisht po citoj „... bashkė me bakrin si pėrmbajtje janė eksportuar dhe afėr 25 mijė ton zink si dhe sasi ari argjendi, kadiumi, indiumi, seleni, teluri etj. Nga kjo rezulton shifra afėr 900 milion dollarė pėrkundrejt 205 milion dollarė tė ardhura tė publikuara nga ODA". Shkrimi i ing. Qerim Ismeni nė revistėn Java u ribotua nė dy gazeta tė pėrditshme  tė po asaj dite duke nxitur kėshtu njė vėmendje publike pėr mė shumė transparencė nė menaxhimin e aseteve tė dhėna me koncesion.

Pasuritė e naftės dhe problematika me ēmimet e larta pėr konsumator vendas. Njė tjetėr grup artikujsh qė kanė nxitur debat dhe analizė publike mbi mėnyrėn se si menaxhohen asete kombėtare ka tė bėjė me indikatorė tė industrisė dhe tregtisė sė naftės. ODA ka publikuar nė muajt e fundit artikuj mbi sasinė e prodhuar dhe shitur jashtė vendit . Gjithashtu njė artikull krahasimor mbi ēmimet e pakicės pėr naftė dhe benzinė nė vend krahasuar me vende tė rajonit dhe Europės . Nė pėrfundim ky informacion ka nxitur median tė shkruaj artikuj ku denoncohet menaxhimi abuziv i kompanisė sė vetme tė pėrpunimit tė naftės nė vend. Mos funksionimi i kompanisė qė pėrpunon naftėn vendase ka bėrė qė konsumatori vendas tė blejė naftė tė importuar dhe me kosto tė lartė njėsoj si vende evropiane me nivel jetese shumė mė tė lartė se Shqipėria e gjithashtu pa pasuri nafte si vendi ynė.

Titujt e gazetave si Dita; Shekulli ; Shqiptarja ; Opozita ; Illyria  etj nė faqe tė parė ishin: “Tė varfėr nė pasuri”; “Toka e pasur e njerėzve tė varfėr”. Analiza gazetareske bazohej plotėsisht nga tė dhėna tė publikuara nė disa artikuj tė Open Data Albania.






Download: Array
Dataset-et nė format excel :
    Dataset-et nė format XML, N3 :