Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 07 Shtator 2019

Normat e Interesit ne Ekonomine Shqiptare 2009-2014

6 vite mė parė
share()?>
Open Data Albania ka kryer njė hulumtim mbi normat e interesit nė Shqipėri bazuar nė tė dhėnat e Bankės sė Shqipėrisė, pėr periudhėn 2009, deri nė shkurt tė vitit 2014. Norma e kredisė ėshtė njė tregues i normės mesatare tė kredive tė dhėna nga bankat e nivelit tė dytė pėr afate 1-vjeēare. Ndėrkohė norma e depozitave ėshtė njė tregues i normės mesatare tė depozitave tė vendosura nė bankat e nivelit tė dytė pėr tė njėjtin afat.

Diferenca midis normės mesatare tė kredive dhe depozitave pėrbėn "spread-in" e normave tė interesit. Norma reale e interesit ėshtė diferenca midis normės nominale tė interesit te bonove te thesarit dhe inflacionit 1-vjeēar. Primi i riskut nė huadhėnie ėshtė diferenca midis normės sė kredisė 1-vjeēare dhe normės sė bonove tė thesarit me afat maturimi tė njėjtė.

Grafikisht norma mesatare e kredive ne LEK dhe EUR nė 5 vitet e fundit paraqitet si mė poshtė:


Burimi: Banka e Shqipėrisė
Analiza dhe Komentet: ODA


Norma mesatare e depozites 1-vjeēare nė LEK dhe EUR nė 5  vitet e fundit paraqitet si mė poshtė:



Burimi: Banka e Shqipėrisė
Analiza dhe Komentet: ODA



"Spread-i" Kredi - Depozita (diferenca midis normės sė interesit tė kredisė dhe depozitave):


Burimi: Banka e Shqipėrisė
Analiza dhe Komentet: ODA


Nė 2009, norma mesatare e kredisė 1-vjecare nė LEK ishte 15.71%, dhe ne fund te shkurtit 2014 ishte 12.93%, pra nje ulje prej 2.8%. Nė tė njėjtėn kohė norma e depozitės 1-vjeēare nė 2009 nė LEK ishte 6.75%, ndėrsa nė fund tė shkurtit 2014 ishte 2.46%, pra njė ulje prej 4.3%.  Per rrjedhojė "spread-i" kredi-depozita (qė pėrbėn edhe faktorin kryesor tė fitimit bruto tė bankave) ėshtė rritur gjatė periudhės, nga 8.96% nė 10.47% nė monedhėn lek.

Ndėrkohė, norma reale e interesit paraqitet sipas grafikut tė mėposhtėm:


Burimi: Banka e Shqipėrisė
Analiza dhe Komentet: ODA


Norma reale e interesit llogaritet si diferenca midis normės sė interesit me tė cilėn merr borxh qeveria (norma e bonove tė thesarit), kundrejt normės sė inflacionit. Ajo ka ndjekur tė njėjtin trend sikurse norma e bonove tė thesarit 1-vjecare, duke qėnė se inflacioni ka qėnė lehtėsisht i luhatshėm, por nėn kontroll. Nė 2009 norma reale e interesit ishte 5.41%, ndėrsa nė fund tė shkurtit 2014 ishte 1.86%. Pra pėr njė investitor qė blen bono thesari 1-vjecare, kthimi real ėshtė ulur me rreth 3.6%, ndėrkohė qė pėr qeverinė ndodh e kundėrta, kosto reale e huamarrjes ėshtė ulur me po tė njėjtėn shumė.

Primi i riskut te huadhėnies tregon normėn shtesė tė kthimit qė kėrkohet nga kredidhėnėsi (bankat) pėr tė dhėnė kredi, kundrejt alternativės tjetėr, qė ėshtė investimi nė bono thesari qeveritare (pa risk). Si rrjedhojė mund tė pėrdoret si njė indikator i mirė i riskut nė njė ekonomi (psh i riskut tė mosshlyerjes sė kredive). Ajo llogaritet si diferenca midis normės sė kredisė 1-vjeēare dhe normės sė bonove tė thesarit me afat maturimi tė njėjtė.

Grafikisht nė vitet e fundit paraqitet:


Burimi: Banka e Shqipėrisė
Analiza dhe Komentet: ODA


Sikurse mund tė shihet edhe nga grafiku, primi i riskut tė huadhėnies ėshtė rritur nė vitet e fundit, duke arritur nė 9.14% nė shkurt tė 2014, krahasuar me 6.57% nė vitin 2009. Pra bankat nė vitet e fundit kanė pasur mė shumė vėshtirėsi nė mbledhjen e kredive tė dhėna, e pėr pasojė, norma e kthimit qė kanė kerkuar pėr tė dhėnė kredi, kundrejt alternativės tė investimit nė bono thesari qeveritare ėshtė rritur. Kjo tregon pėr njė risk mė tė lartė nė ekonomi, risk i rritur nė vitet e fundit.



Dataset-et nė format excel : Dataset-et nė format XML, N3 :
    Kontribues: ODA